„Jūs su lietuviais Airijoje, Švedijoje ir kitur bendraujate? Kiek jie dirba laiko?", - klausė profsąjungininkų B. Lubys, o šie klausimu į klausimą atsakinėjo: „O kiek uždirba?".
Profsąjungų konfederacijos atstovai Vilniuje, tiesa, negausiai, piketavo prieš LPK premjerui Gediminui Kirkilui išsakytą siūlymą nustatyti ilgesnį, nuo 48 iki 60 valandų, maksimalų savaitės darbo laiką.
Vidurdienį protestuojančių profsąjungininkų grupelės turėjo susirinkti ne tik prie sostinės, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Plungėje ir Utenoje esančių LPK būstinių.
„Mes nesiūlome, kad darbo savaitė būtų ilginama. Jūs gi puikiai žinote, kad šiandien dirbame ne 8 valandas viršvalandžių, dirbama žymiai daugiau. Bet ar sumokama? Mūsų pasiūlymas – legalizuoti esamą padėtį", - teigė B. Lubys, aiškindamas, kad LPK neva viso labo siūlo įteisinti viršvalandžius, kurie ir taip dirbami, o kartu ir apmokėjimą už juos.
„Kadangi sprendimus priima Seimas, o Vyriausybė teikia jam pasiūlymus. Tai mūsų yra pasiūlymų pasiūlymų pasiūlymas", - pridėjo jis.
Anot B. Lubio, žmonėms reikia duoti teisę dirbti. O valstybinės institucijos turi kontroliuoti, kad už viršvalandžius būtų mokama daugiau.
Tuo tarpu, pasak profsąjungų atstovų, Lietuvoje darbo savaitė ir taip yra viena iš ilgiausių Europoje, o dėl menko darbo užmokesčio daugiau nei bet kurioje ES šalyje žmonių priversti dirbti dar ir kitus darbus.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Janina Matuizienė teigė, kad pramonininkai verčiau didintų atlyginimus, o ne ilgintų darbo laiką.
B. Lubys jai atsakinėjo, kad pramonėje praeitais metais atlyginimai didėjo 20 proc., o tai esą yra didžiausias atlyginimų didėjimo laipsnis pramonės srityje visoje ES.
„Supratau, kad pramonininkai nesitrauks, jie siekia įteisinti, kad žmogus dirbtų 12 val. per parą. Kaip tada yra? Poilsiui turi būti skirta 11 val., žmogus dirba 12 val., tai net į darbą laiko neužtenka atvažiuoti. Tai – žingsnis atgal į vergovę", - kalbėjo J. Matuizienė.
Kiek daugiau nei pusvalandį papiketavę profsąjungininkai taip ir neatkalbėjo pramonininkų nuo siekių ilginti maksimalią savaitės darbo laiką. Tačiau šie žadėjo ir toliau su profesinėmis sąjungomis klausimą mėginti spręsti.
