Vienratis atgimė
Pamažu vienračių mada nyko ir atgimė palyginti neseniai. Vienračių sporte dabar pirmauja Tekančios saulės šalis. Japonijos vienratininkų asociacijos nariai 1993 m. pasiekė, kad vienratis taptų privaloma disciplina pradinėse šalies mokyklose.
Neabejingi egzotiškai transporto priemonei yra ir vokiečiai. Ten vienračių mados banga nuvilnijo pernai. Juos pradėta teikti kaip verslo dovanas, rengti vienratininkų riedulio lygas.
Prancūzijos gamintojai siūlo pirkėjams platų street trials vienračių, skirtų vienratininkams ekstremalams, pasirinkimą. Šiuo technikos išradimu plačiai domimasi ir JAV, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje. Šiemet Pasaulio vienračių čempionatas liepos 23 – rugpjūčio 2 d. vyks Šveicarijos mieste Langenthalyje.
Vienračius renkasi ir Baltijos šalių gyventojai, kuriems nepatiko riedučiai, riedlentės, dviračiai ar paspirtukai. Lietuvoje egzotiška transporto priemone važinėja 14–35 m. jaunuoliai. Viso pasaulio vienratininkai iš praeivių išgirsta daugybę replikų. Populiariausia: „Kur pametei antrą ratą?“ Vaikai domisi, ar keisti dėdės ir tetos nedirba cirke.
Jei moki vaikščioti, išmoksi ir važiuoti
„Jei moki vaikščioti, negali neišmokti važiuoti vienračiu“, – sako pirmojo vienračių klubo „Unike“ įkūrėjas Gintaras Brenčius. Lietuvos žmonėms vienratis vis dar asocijuojasi su cirko artistais ir jų meistriškumu. Tačiau vienratininkai tvirtina, kad nereikia neįprastų sugebėjimų ir daug jėgos, baimės nukristi. Juk važiavimo vienračiu principas: kristi ir atkurti pusiausvyrą. Norėdami padėti įveikti disbalanso baimę, klubo „Unike“ nariai pataria, nuo ko reikėtų pradėti, norint per kelias dienas įvaldyti vienratį.
Pirmiausia reikėtų tinkamai pasirinkti mokymosi vietą. Pradėti tai daryti geriausia ant asfalto ar kito lygaus paviršiaus. Tame plote neturi būti kliūčių, kurių pradedantysis galėtų išsigąsti. Siena ar koks nors paaukštinimas laikymuisi būtini, nes lipti ant vienračio be atramos mokomasi tik pakankamai gerai įvaldžius vienratį. Klubo „Unike“ narių patirtis sako, kad virstantieji dažniausiai atsistoja ant kojų, nes vienračio pedalai pritvirtinti prie stebulės vos 10 cm nuo žemės. Tačiau nedrįstantieji pradėti mokytis ant kieto paviršiaus, gali tai daryti ir ant žolės.
Vienračio balno aukštis turi būti toks, kad ant nuleisto pedalo esanti vienratininko koja būtų šiek tiek sulenkta per kelį. Įrėmus balną tarp kojų, laikantis atramos, išsitiesus, viena ranka atsirėmus į sieną ir žiūrint į priekį, pradedama lėtai važiuoti pasukant ratą puse, o vėliau – ir daugiau apsisukimo. Įgiję daugiau pasitikėjimo savimi vienratininkai gali judėti palei sieną tik retkarčiais ją paliesdami. Jeigu važiuojant virstama į priekį, vadinasi, pradedantysis sėdi susirietęs ir per silpnai mina pedalus. Jei atgal – irgi reikėtų labiau išsitiesti ir minti intensyviau.
Važiavimo kryptis keičiama sukant liemenį, nukreipiant kelius ir žiūrint į tą pusę, į kurią vienratininkas nori sukti. Jei netenkama pusiausvyros ir virstama į šoną, reikia pasisukti į virtimo pusę. Kuo mažesnis vienračio ratas, tuo lengviau jį valdyti. Vėliau, norint greičiau judėti, reikėtų rinktis didesnio skersmens ratą. Vienratininkas pagal kelių eismo taisykles tapatinamas su pėsčiuoju, tad juo reikia važinėti šaligatviu ar pėstiesiems skirta kelio dalimi.
Nauda kūnui ir sielai
Vienračiai lavina žmogaus koordinaciją, pusiausvyros jausmą, ištvermę ir jėgą. Važiuojant juda visas kūnas. Žiūrint iš šalies į patyrusi vienratininką atrodo, kad jis yra ramus ir atsipalaidavęs. Tačiau važiuojantysis visą laiką yra budrus ir pasirengęs reaguoti į bet kokį pusiausvyros sutrikimą, nuolat galvoja apie kelionės maršrutą. Važinėti vienračiu galima ir mažame plote. Vienratininkas mokytis triukų gali net neišeidamas iš namų. Šį egzotišką transportą užsienyje pritaiko ne tik gatvės ir cirko artistai, kalnų turistai, bet ir vienratininkų šokių kolektyvai.
Išbandyk ir tu
Kiekvienas, susidomėjęs šiuo pomėgiu, gali tapti neoficialaus „Unike“ klubo, susikūrusio tik šių metų kovą, kol kas negausios komandos nariu. Klubo nariai yra iš Vilniaus, Panevėžio ir Ignalinos miestų. Vienratininkų šūkis: „Išaugai iš dviračio ir triračio? Vienračiauk!“
„Unike“ komanda ir dviratininkai balandžio–birželio mėnesiais planuoja dviračiais aplankyti visus regioninius parkus Vilniaus apylinkėse. Savaitgalinių dviračių žygių paskirtis – kalnų trasų, kuriomis būtų galima važinėti vienračiais, paieška. Aplankius numatytas vietoves, klubo nariai ketina parengti Vilniaus apylinkės šiam transportui tinkančių trasų žemėlapį ir pristatyti jį visuomenei.
Vienračių sporto aistruoliai apvažiavo Verkių ir Pavilnių regioninius parkus, išžvalgė Ribiškes, Belmonto ir Pučkorių vietoves, tyrinėjo Vismaliukų poligoną ir Veržuvos upelio krantus, „atidarė“ eismą Turniškėse. Balandžio 22-ąją, Pasaulinę žemės dieną, kartu su dviratininkais ir riedutininkais Vilniaus gatvėmis riedės ir vienratininkas G.Brenčius. Jis dar labiau pagyvins gana margą kompaniją.
