Prognozuojant metų pabaigą pagal pirmojo ketvirčio rezultatus šiemet įmonės nuostoliai dėl visuomet „Lietuvos geležinkeliams“ nuostolingo keleivių vežimo gali padidėti iki 180 mln. litų. Bet valdžia šiais metais įmonei neleidžia valstybei nesumokėti 50 mln. litų dividendų, o kompensuoti nuostoliams, atsiradusiems dėl keleivių vežimo, skiria tik kiek daugiau nei 5 milijonus.
Padengti jų iš krovinių gabenimo gautomis lėšomis neleidžia Europos Sąjungos direktyvos. “Lietuvos geležinkeliai” grasinasi kelti bilietų kainas gyventojams arba apskritai atsisakyti kai kurių maršrutų.
Be to, “Lietuvos geležinkeliai” niekaip neįrodo Europos Komisijai, kad „Lietuvos geležinkelių“ pasirašyta geležinkelių radijo ryšio sistemos modernizavimo įdiegiant GSM-R sistemą darbų sutartis nepažeidė Europos Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių.
Gegužę įmonė gavo jau antrąjį tokį oficialų Europos Komisijos paklausimą, kuris pateikiamas kaip pagrįsta nuomonė - tai antrasis Europos Bendrijų sutarties 226 straipsnyje nustatytas pažeidimų nagrinėjimo procedūros etapas. Per du mėnesius nesulaukusi tinkamo atsako šį klausimą Komisija gali perduoti svarstyti Europos Teisingumo Teismui.
Bet Europos Komisijos nemalonėn ši įmonė yra patekusi ne tik dėl šio vieno konkurso. Pareigūnai įtaria, kad valstybės monopolį, t.y. infrastruktūrą ir gabenimus, savo rankose sukaupusi įmonė vengia atsiverti konkurencijai, dėl to gerokai prastėja gabenimo per Europos Sąjungą sąlygos, verslas renkasi aplinkines šalis, kurios Bendrijai nepriklauso.
Neoficialiai kalbama, kad Lietuva yra „Rail Baltica“, projekto europine vėže sujungsiančio Baltijos valstybes su Vakarais, pagrindinis stabdys. Už „Rail Baltica“ Lietuvoje yra atsakingi būtent „Lietuvos geležinkeliai“.
Prasta reputacija ir prastas darbas
Jei nėra kur įdarbinti gero žmogaus, jis siunčiamas į „Lietuvos geležinkelius“. Per nepriklausomybės laikotarpį ši įmonė, kalbama daug ir plačiai, sugebėjo tapti nomenklatūros kapinynu. Nelabai svarbu, kurios, dešinės ar kairės, mat šioje įmonėje telpa visi. Generalinis direktorius Stasys Dalydka šiandien turi keturis pavaduotojus, tarp kurių bent porą turėtų būti artimesni dabartinei valdžiai nei ankstesniai, bet neatrodo, kad įmonės požiūris į pokyčius keistųsi.
Taip mano Europos Komisijos pareigūnai. Neseniai vienoje radijo laidoje EK atstovas Lietuvai Kęstutis Sadauskas teigė, kad konkurencijos stoka „Lietuvos geležinkeliuose“ pirmiausiai prieštarauja Europos Sąjungos laisvos konkurencijos dvasiai. Be to, kadangi Lietuvoje negalima verslui naudotis „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūra savo gabenimo priemonėmis, dideliai krovinių srautai greičiausiai aplenks Lietuvą.
Esą ne tik mišriojo traukinio „Vikingas“, kuriuo didžiuojasi ne tik geležinkelininkai, bet pirmiausiai politikai, įžiūrintys šiame projekte misionierišką dvasią, mat jis jungia Baltijos jūrą su Juodąja, lemtis yra liūdna. Lietuvą iš verslo kelių stumia Baltarusija, siūlanti Lenkijai gerokai patrauklesnių variantų nei Lietuva ir per Baltarusiją yra kuriama nauja linija „Zubras“.
K. Sadauskas ir „Atgimimui“ pakartojo tą patį - tik dėl vienos dalies Lietuva yra išsiderėjusi išimtį – turi išskirtines sąlygas tranzitui į Kaliningrado sritį. Bet ir šalies viduje kol kas vyrauja „Lietuvos geležinkelių“ monopolija.
„Pabandykite susitarti su „Lietuvos geležinkeliais“, kad jums leistų transportuoti krovinius jūsų pačių priemonėmis, ir tai padaryti bus neįmanoma“, - aiškino Kęstutis Sadauskas. Lygiai tai pat nepavyks pasinaudoti geležinkelių infrastruktūra, investicijomis į riedmenų keitimo įrenginius, kad kroviniai greičiau pajudėtų iš tos vietos, kur baigiasi europinė vėžė.
Viskas čia gerai?
Liudmila Zumerienė, Susisiekimo ministerijos sekretorė, kuri jau netrukus pasitrauks iš ministerijos, bet kuri ilgai buvo atsakinga už „Lietuvos geležinkelius“, teigia, kad Europos Komisijos priekaištai jai yra nelabai žinomi, o jei tokių išvis yra – nelabai pagrįsti.
„Pirmiausiai infrastruktūra niekaip negali būti kažkieno nuosavybė, nes tai yra valstybės nuosavybė. O pervežti krovinius juk ir dabar yra galima – Šeštokuose yra terminalas.“ L. Zumerienė aiškina, kad kol kas tiesiog nėra įmonių, kurios sugebėtų pereiti saugos reikalavimus savo transportu geležinkeliais.
„Mano žiniomis, apie 30 licencijuotų įmonių, bet jos saugos sertifikatus dar tik tvarkosi. Čia nėra taip, kad tik užsimanai ir jau gali važiuoti – dar reikia ir pajėgumus numatyti bei užsisakyti“, - aiškina pasitraukianti sekretorė.
Panašiai kalba ir vienos įmonės, kuri norėtų gabenti krovinius savais ešelonais, atstovas. „Taip, tikrai viskas sutvarkyta, konkurencija pagal teisės aktus yra galima, bet jūs pamėginkite gauti tą saugos sertifikatą ir pamatysite, kad tai yra beveik neįmanoma“, - sako verslininkas, kuris nelabai norėjo, kad viešai paskelbtume jo pavardę. Turint reikalų su valdiška monopolija, priklausančia nuo politikų valios, tai galėtų pakenkti jo verslui.
Bet jis aiškina, kad tokiomis sąlygomis, kokias dabar siūlo Lietuva, kroviniams važiuoti yra visiškai nenaudinga. Ypač kai yra sunkmetis ir jų srautas smarkiai aptirpęs ir reikia rimtai padirbėti, kad verslas pasirinktų ne aplinkines valstybes ir uostus, o Lietuvą ir Klaipėdą.
„Mūsų bėda, kad su Vakarais nesame sujungti viena vėže, nėra koridoriaus Helsinkis–Talinas–Varšuva. Tai galima būtų kompensuoti krovinių perkrovimu, bet tai, ką „Lietuvos geležinkeliai“ siūlo Šeštokuose, t.y. krovinių perkrovimo terminalą, yra XIX a. pabaiga. Yra menki krovos pajėgumai, viskas vyksta lėtai ir tuoj niekas per Lietuvą išvis nevažiuos“, - sako verslininkas.
Iš tiesų krovinių srautų pieningosios karvės – Rusija ir Kazachstanas – daugiausiai į Kaliningrado sritį yra išsekusios. „Lietuvos geležinkeliai“ turi problemų su „Mažeikių nafta“ ir vasarą arbitražas turėtų šiame ginče padėti tašką, bet kol kas lenkus labai vilioja Latvija ir Rygos uostas. Didžiausias vietos vežėjas „Achema“ taip pat patiria rimtų sunkumų. Visiems krizė.
Bet daugeliui inovatyvių naujovių ir konkurencingų pasiūlymų kol kas ir valdžia, ir patys „Lietuvos geležinkeliai“ yra uždari. Kodėl? Vieno atsakymo „Atgimimo“ kalbintas verslininkas teigia neturįs, bet sako, jog visiškai uždari „Lietuvos geležinkeliai“ buvo naudingi Rusijai. Ar valdžia taip pat dirbo Rusijai?
„Ne, gal taip tiesiogiai ir ne, bet aš tokios nuomonės laikausi“, - dalijasi savo mintimis verslininkas.
Bet tai – tik svarstymai. Turbūt žvelgiant iš valstybės pozicijų, „Lietuvos geležinkelių“ monopolis turi prasmę. Arba, kitaip tariant, patys „Lieutvos geležinkeliai“ konkurencijos tikrai nenori įsileisti, bet apie tai turėtų galvoti valstybė. Bent taip mano Arūnas Štaras, dabartinis susisiekimo viceministras.
„Pavyzdžiui, mišrusis traukinys „Vikingas“ yra tikrai monopolinis projektas, bet kitaip nukentėtų ne „Lietuvos geležinkeliai“, o pirmiausiai Klaipėdos uostas. Buvo norinčiųjų iš kitų valstybių prisijungti prie „Vikingo“ Lietuvos viduryje, taip „Lietuvos geležinkeliais“ būtų pervežamas ir krovinių srautas iš ir į Rygos uostą, bet tikrai kroviniai aplenktų Klaipėdą. „Vikingas“ važiuoja iki Ukrainos, ar pavyks naujam maršrutui, vadinamajam „Zubrui“, aplenkti „Vikingą“, abejočiau. Kol kas jie iš Rygos važiuoja iki Baltarusijos“, - aiškina viceministras.
Bet pateisindamas monopolinį „Vikingą“ viceministras teigia, kad ministerija dabar jau daug aktyviau kalbasi su galimais vežėjais „Lietuvos geležinkeliai“ ir sako supratęs, kad infrastruktūros mokestis greičiausiai yra per didelis.
Susisiekimo ministerija šiuo metu esą kalbasi ir su dar vienu galingu vežėju „Railworld“, kuris siūlo Lietuvoje išbandyti ispanišką riedmenų keitimo sistemą pasienyje su Lenkija. Tai esą labai paspartintų krovinių gabenimą ties ta vieta, kur baigiasi europinė vėžė. „Atgimimo“ kalbintas „Railworld“ atstovas Rimas Kaikaris sako, kad jie jau keletą metų mėgina kalbėtis su Lietuva, bet anksčiau tai nepavyko. Kaip pavyks dabar, R.Kaikaris kol kas neprognozuoja.
„Rail Baltic“ – lapė vištidėje
Kaltinimai Lietuvai „Rail Baltica“ sabotažu yra rimti ir turėtų kelti valdžios susirūpinimą. Tiesa, tokius kol kas neoficialius Europos Komisijos priekaištus L. Zumerienė teigia išgirdusi pirmą kartą, nes kaip tik Lietuva esą viską šioje srityje darė pirmūniškai sparčiai.
„Mes kaip tik pirmieji iš keturių valstybių kreipėmės į ES dėl galimybių studijos atlikimo“, – aiškina susisiekimo sekretorė, bet viceministras A. Štaras – atviresnis.
„Kad visiškas sabotažas – nesakyčiau, bet kad didelio entuziazmo „Lietuvos geležinkeliai“ nerodo, tai tiesa“, - aiškina jis. Bet A.Štaras mano, kad tai, jog „Rail Baltica“ projektas buvo pavestas vykdyti patiems „Lietuvos geležinkeliams“, buvo klaida.
„Lietuvos geležinkeliai“ yra už „Rail Baltica“ atsakingi, bet jiems beveik nebuvo skirta lėšų iš biudžeto tam projektui. Planavimo, projektavimo darbams iš ES fondų numatyta tik 30 proc., likusius reikia iš kažkur paimti. „Lietuvos geležinkeliai“ tada turi imti paskolas iš bankų, bet bankai reikalaus valstybės garantijų. O juk europinė vėžė iki Kauno kainuos milijardus. Taip aiškinu, kodėl „Lietuvos geležinkeliai“ statyti vėžę yra visiškai nesuinteresuoti.“
K.Sadauskas, Europos Komisijos atstovas, sako, kad iš 2007–2013 m. finansinės perspektyvos “Rail Baltic” Lietuvos ir Lenkijos daliai jau yra skirta vien iš Sanglaudos fondo apie 200 milijonų eurų. Yra skirta lėšų dar ir iš kitų šaltinių. Jo manymu, pinigų išties yra nemažai.
Tuo tarpu verslininkas sako, kad „Lietuvos geležinkeliams“ paprasčiausiai nereikia jokios konkurencijos, o europinė vėžė dar labiau ją paspartins. Valstybės monopolis strateginės infrastruktūros įmonėje yra geriau ir valdžiai – laikai viską savo rankose ir nereikia plėšytis dirbant.
"Atgimime" skaitykite:
Tokia TV kerta per viską
Žinoma žurnalistė Gražina Sviderskytė mano, kad televizijos laidų kūrėjams trūksta principingumo, o žiūrovai stokoja savigarbos ir nesirūpina savišvieta. Marijaus Širvinsko pokalbis.
Sėkmės receptas – Baltijos jūros strategija
Europos Komisija parengė ir paskelbė strategiją, kurios tikslas – klestintis ir saugus Baltijos jūros regionas. Apie šį projektą liepą pirmininkavimą ES perimančios Švedijos politikės Marios Asenius klausinėjo Andrius Raskazovas.
Apie principingosios žiniasklaidos žalą
Ar taip gali būti, kad tie nedaugelis oligarchams ar politinėms grupėms neparsidavusių dorų žurnalistų, kasdien tarnaujančių vieninteliam kilniam tikslui – kontroliuoti valdžią, informuoti piliečius – kokiu neaiškiu būdu galėtų kenkti visuomenei?! Stanislovo Kairio komentaras.
Apriboję laisves įtvirtins toleranciją
Idėja apsaugoti nepilnamečius nuo žiniasklaidos kanalais besiliejančio žalingos informacijos srauto skamba kilniai. Tačiau ar vaikų saugojimas kartais netampa dingstimi vykdyti politinę diskriminaciją, domisi Rasa Navickaitė.
