Kaip rašo "Vilniaus diena", pirmadienį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje oficialiai baigtas vienas didžiausių, e. bilieto sistemos diegimo, projektų, kurį finansuoja ES. Jo vertė -20 mln. litų. Projektas pradėtas 2007 m. žiemą, tačiau dėl įvairiausių priežasčių darbų pabaiga buvo atidėta keturis kartus. Pirmas sutartyje numatytas terminas - 2007 m. pabaiga, tačiau darbų užbaigti numatytu laiku nepavyko dėl technologinių subtilybių.
"Kiekvienoje transporto priemonėje teko suderinti kabelių tiesimo, įrangos montavimo schemas, technologiją. Tačiau vien Vilniuje yra apie 40 skirtingų autobusų ir troleibusų tipų. Tos pačios "Škodos" markės autobusai yra skirtingo laiko, skirtingos modifikacijos. Dėl to buvo atidėta pirmą kartą", - tikino savivaldybės Informacinių technologijų skyriaus vedėjas Rimvydas Jančiauskas.
Vėliau planuota projektą užbaigti 2008 m. vasarą, tačiau terminas nustumtas į rudenį. Mat darbus vilkino tiek užtrukusi savivaldybių diskusija, tiek tiekėjų ir montuotojų klaidos. Kaip vieną rimtesnių pažeidimų R.Jančiauskas paminėjo netinkamai atliktus kabelių tiesimo darbus.
Tačiau kai projektą vykdantis bendrovių "Signify", "Sonex technologies" ir "Emtest" konsorciumas nespėjo užbaigti darbų ir praėjusį rudenį, projektą prižiūrinti Centrinė projektų valdymo agentūra tapo kategoriška. Arba sistema baigiama diegti šių metų birželio 15-ąją, arba niekada. Tai reikštų, kad Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno savivaldybės privalėtų ES sugrąžinti apie 20 mln. litų.
Nepaisant oficialiai užbaigto projekto, Vilnius gali nesulaukti visos ES paramos. Mat pastarieji darbai vykdyti pačios savivaldybės lėšomis. Jiems iš miesto iždo atriekta 5,8 mln. litų, iš kurių 4,2 mln. iki birželio pabaigos privalėtų grąžinti ES. Tačiau pastaroji sumą perves tik tuomet, kai įsitikins, kad projektas preciziškai atliktas iki galo.
Taigi nuo šiandien Centrinė projektų valdymo agentūra pradeda e. bilieto sistemos diegimo auditą. Vien Vilniuje jos specialistai privalės patikrinti, kaip veikia sistema 651 viešojo transporto priemonėje, ar tvarkinga projekto dokumentacija.
"Tam, kad Centrinė projektų valdymo agentūra nenustebtų, parengėme informaciją, ką padarėme kitaip, nei buvo nurodyta pirminėje techninėje specifikacijoje. Pavyzdžiui, panaudotos kitokios jungtys, nes tuo metu toks sprendimas buvo pažangesnis. Ir klaidų greičiausiai bus rasta. Tačiau tai normalu. Greičiausiai panašus gedimų procentas bus ir ateityje. Mažai tikėtina, kad dėl šių priežasčių negautume finansavimo", - vylėsi R.Jančiauskas.
Labiausiai tikėtina, kad dėl klaidų ES gali nesumokėti tik už pastaruosius darbus, kurių vertė - 5,8 mln. litų. Norėdama apsidrausti Vilniaus miesto valdžia projektą vykdžiusio konsorciumo paprašė garantijos. Jeigu ES atsisakytų kompensuoti savąją 4,2 mln. litų dalį, konsorciumas savivaldybei įsipareigoja pervesti visą sumą - 5,8 mln. litų.
Net jeigu Centrinė projektų valdymo agentūra nustatytų, kad projektas įvykdytas tinkamai, nei vilniečiai, nei Kauno ar Klaipėdos gyventojai negalės iškart naudotis visais e. bilieto teikiamais pranašumais.
Šiandien elektroninėje erdvėje veikia tik mėnesinis, vienos, trijų arba dešimties dienų bilietas. Pasak savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos" direktoriaus Vaidoto Antanavičiaus, vienkartinis e. bilietas visuose trijuose miestuose greičiausiai bus įdiegtas tik po trijų keturių mėnesių. O galutinai vienkartiniai popieriniai bilietai galėtų išnykti tik po metų dvejų.
"Šiandien transporto priemonėse jau įdiegta bilietų nuskaitymo programa, dabar trūksta tik pinigų arba bilietų skaičiaus įrašymo į kortelę sistemos", - sakė V.Antanavičius.
Pirminiais skaičiavimais, įdiegti tokią sistemą Vilniuje atsieitų apie 20 tūkst. litų.