Naudoja originalias medžiagas
Restauruoti senus automobilius A.Eitutis mokėsi pamažu. Iš pradžių verslininkas manė, kad, norint seną mašiną prikelti naujam gyvenimui, užtenka nuglaistyti ir nudažyti kėbulą, sutvarkyti variklį. Dailės akademijos vitražo specialybę baigusiam jaunuoliui tuomet atrodė, kad svarbiausia – gražiai restauruoti automobilio išorę, tiksliai atkurti interjerą.
Vėliau A.Eitutis pradėjo kolekcionuoti senų automobilių atsargines dalis, lankytis ir semtis patirties užsienio šalių restauravimo dirbtuvėse. Ilgainiui vyras suprato, kad pasaulyje egzistuoja ištisa senų automobilių restauravimo industrija, kad nėra sudėtinga įsigyti ir originalių jau nebegaminamų modelių dalių: interjero detalių, veikiančių mazgų ir padangų.
Automobilio restauravimas gali trukti nuo vienų iki kelerių metų. Būna, kad vien reikiamos detalės komplektuojamos ketverius metus. A.Eitutis teigia, kad restauruodamas automobilį siekia jį preciziškai atkurti. „Jeigu modelis turėjo mechaninius stabdžius, atkuriame mechaninius. Be to, visiškai restauruotas automobilis turi važiuoti“, - aiškino verslininkas.
Edukacininis muziejus
A.Eitutis automobilius restauruoja turėdamas aiškų tikslą. Trakuose jau pradėtas statyti muziejaus kompleksas, jo plotas - apie 3400 kv. m. Muziejuje, be ekspozicijų salių, veiks viešbutis, konferencijų salė, kavinė.
A.Eitutis jau kelerius metus organizuoja senų automobilių ralį Vilnius – Trakai. Ateityje šio ralio dalyviai turėtų finišuoti jau veikiančiame muziejuje Trakuose. Muziejų kūrėjas norėtų atidaryti kitąmet, kai Lietuva minės savo vardo paminėjimo tūkstantmetį.
Muziejaus lankytojai pamatys visą automobilių gamybos istoriją – nuo pirmųjų primityvių automobilių karietiniais ratais iki pagamintų praėjusio amžiaus aštuntąjį dešimtmetį. Iš viso planuojama eksponuoti apie 70-80 transporto priemonių.
Dalį ekspozicijos užims sportiniai ar išskirtiniai automobiliai. „Pavyzdžiui, rodysime „BMW Zeta“ modelį, apie kurį nežino net dauguma BMW aistruolių“, - sako muziejaus kūrėjas. A.Eitutis tikisi, kad jo kuriamas muziejus padės keisti skeptišką lietuvių požiūrį į kilnojamąjį paveldą.
Automobilių neskaičiuoja
Šalia A.Eitučio namo Vilniaus pakraštyje įrengtuose angaruose sustatyta kelios dešimtys ar net šimtas nerestauruotų senienų. Kiek jų, neskaičiuoja ir pats savininkas. Daugelio būklė tokia apverktina, kad automobilį jame įžvelgia tik pats restauratorius, kitiems tai - metalo laužo krūva.
„Gal reikėtų pasakyti taip: kuriu nerestauruotų automobilių fondą, kuris ateityje, po restauratorių atliktų darbų, papildys muziejaus ekspoziciją“, - paaiškina kolekcininkas.
Nuomoja kino kūrėjams
Tądien, kai lankėmės A.Eitučio sodyboje, krovininis automobilis iš filmavimo aikštelės pargabeno 1942 metų Vermachto sunkvežimį „Horch 901“, dalyvavusį olandų kuriame filme apie Antrąjį pasaulinį karą. Tai keturiais ratais varomas fronto automobilis žemesnės grandies vadams. Verslininkas prisipažino, kad turimą vokiečių kariuomenės techniką dažnai nuomoja filmų kūrėjams.
Antrojo pasaulinio karo metų technikos kolekcininkas dažniausiai ieško užsienyje, nes Lietuvoje jos beveik nebelikę. Muziejuje ši technika bus eksponuojama istorinėje aplinkoje, automobiliuose sėdės karo laikų uniformomis aprengti manekenai su muliažiniais ginklais.
Brangenybė iš Estijos
Vienas brangiausių A. Eitučio kolekcijos eksponatų – amerikiečių automobilis „Oakland“, priklausęs tarpukario Estijos užsienio reikalų ministro šeimai. Ant automobilio priekio išlikę originalūs, 1938 metais Taline išduoti registracijos numeriai.
Prieš šešerius metus kolekcininkui jį pavyko labai sėkmingai įsigyti ir parsivežti į Lietuvą. Dabar automobilis tiksliai atkurtas, dalyvauja įvairiuose senų automobilių raliuose. Tai šešių cilindrų dvivietis sportinis automobilis su vadinamąja „uošvienės sėdyne“ mašinos gale. Automobilis ąžuoliniais ratais galėjo važiuoti 100 km/val. greičiu.
Neseniai A.Eitutis sužinojo įdomią detalę: toks pat „Oakland“ modelis 1926 metais buvo įteiktas „Mis Amerika“ konkurso nugalėtojai.
Kitas įdomus pirkinys, kol kas laukiantis meistrų rankų, – prieškarinis amerikietiškas gaisrinis automobilis „American-Lafrance“. „Tai tam tikrą laikotarpį atspindinti mašina. Amerika tuomet sparčiai statėsi, kilo dangoraižiai, ir 1913-1914 metais buvo pradėtos gaminti šios gaisrinės“, - pasakoja kolekcininkas.
A.Eitutis šį automobilį vertina dėl to, kad Lietuvoje iš tarpukario neliko nė vienos gaisrinės mašinos. Kurios išgyveno karą, buvo nuvarytos sovietmečiu ir galiausiai pateko į metalo laužą. Būsimo muziejaus lankytojai, pažvelgę į šią mašiną, galės įsivaizduoti, kokiomis mašinomis buvo gesinami gaisrai smetoninėje Lietuvoje.
