Dar visai neseniai vilniečiai buvo įtikinėjami, kad miestą nuo transporto spūsčių išgelbės greitasis tramvajus.
Buvęs sostinės meras Artūras Zuokas labai stengėsi įrodyti, kad verta rinktis būtent tokį viešąjį transportą. Šios idėjos propagandai išeikvota nemažai lėšų.
Pasikeitus miesto valdžiai, ankstesnės užmačios ėmė bliūkšti. Dabartinis Vilniaus meras Juozas Imbrasas iš karto leido suprasti, kad jo pirmtako propaguota greitojo tramvajaus idėja bus palaidota. Miesto vadovas žadėjo ieškoti kur kas progresyvesnių sprendimų, vis dažniau užsimindamas apie metropoliteną.
Tačiau, regis, dabar ir vėl tiktai tūpčiojama vietoje. Miesto savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento direktorius Virginijus Dastikas bando įteigti tai, kuo netiki nė vienas sostinės vairuotojas.
Esą transporto spūsčių problema sprendžiama, tam pasirinktos veiksmingos priemonės.
„Žinoma, lėšų visiems sumanymams įgyvendinti nepakanka, tačiau kad ir koks būtų postūmis į priekį, jis – gera pradžia“, – kalbėjo V. Dastikas.
Paklaustas, kas padaryta, kad sumažėtų automobilių eilės gatvėse, valdininkas paminėjo įrengtą estakadą, kuri jungia Geležinio Vilko gatvę ir Konstitucijos prospektą su Ukmergės gatve.
Savivaldybės atstovas gyrėsi, kad rengiamas šiaurinis greitkelis Utenos-Molėtų kryptimi, jau įrengtas pietinis Senamiesčio aplinkelis.
„Visi tie sprendimai – niekam tikę, jie neefektyvūs. Nei naujos gatvės, nei viadukai negelbsti. Kiekvieną rudenį transporto grūstys atsinaujina, tampa dar didesnės“, – blaiviau į padėtį pažvelgė sostinės meras J. Imbrasas.
Meras įsitikinęs: kadangi dabartinės priemonės negelbsti, ateityje gali tekti griebtis drastiškų veiksmų.
J. Imbrasas yra užsiminęs, kad galbūt reikėtų priimti nutarimą, leidžiantį vieną dieną į gatves išvažiuoti tik tiems sostinės vairuotojams, kurių automobilių valstybinių numerių skaitmenys yra lyginiai. Kitą dieną gatvėmis esą galėtų važinėti automobiliai nelyginiais valstybiniais numeriais.
Tiesa, meras tuoj pat sudvejojo tokio nutarimo galimybe.
„Įsivaizduoju, kokia būtų gyventojų reakcija”, – teigė jau ne kartą prieštaringai vertinamais pareiškimais pagarsėjęs J. Imbrasas.
Reikia daugiau autobusų?
Savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento vadovas V. Dastikas tvirtino, kad visų sostinės gatvių paplatinti tiek, kiek reikėtų, neįmanoma.
Todėl esą geriausia spūstis mažinti efektyviai reguliuojant eismą.
„Kai kuriomis gatvėmis automobiliai galėtų važiuoti nestabdomi raudonų šviesoforo signalų, būtų įrengtos vadinamosios žaliosios zonos.
Galima imtis ir mažiau populiarių veiksmų – apmokestinti įvažiavimą į senamiestį arba padidinti mokestį už naudojimąsi stovėjimo aikštelėmis.
Tokios priemonės neabejotinai pagerintų situaciją“, – įsitikinęs valdininkas.
Paklaustas, ką mano apie galimybę Vilniuje įrengti metro, V. Dastikas tvirtino, kad apie tai kalbėti dar anksti – neparengta tokio susisiekimo galimybių studija, neaiškūs kaštai.
„Tiek A. Zuoko propaguota tramvajaus idėja, tiek galimybė įrengti metro – geri siūlymai. Dėl tramvajaus buvo pateikti projektiniai pasiūlymai.
O galbūt – jeigu nupirktume daugiau naujų autobusų – nereikėtų nei tramvajaus, nei metro“, – svarstė V. Dastikas.
Prieš keletą mėnesių Vilniaus miesto savivaldybės delegacija kartu su meru J. Imbrasu vyko į Šveicarijos miestą Ciurichą. Ten jie apžiūrėjo įrengtą metro sistemą.
Po vizito Vilniaus meras teigė, jog iš šveicarų galima tikėtis ne tik išsamios informacijos, bet ir finansinės paramos, įgyvendinant panašų projektą Lietuvoje.
Tačiau po kurio laiko J. Imbrasas vėl ėmė dvejoti. „Reikia atlikti miesto gatvių plėtros studiją, iš naujo išnagrinėti transporto srautus.
Nuo gautų rezultatų priklausys, kokie sprendimai galimi“, – kalbėjo meras.
Bėda – siauros gatvės
Kol valdininkai teoriškai svarsto, kaip iš miesto gatvių išguiti transporto spūstis, architektai ir inžinieriai kartu su verslininkais mėgina įrodyti, kad nėra nei techninių, nei kitokių trukdžių Vilniuje įrengti metro linijas.
„Statyba ir architektūra“ jau rašė, jog architektai rengia Šiaurinės gatvės detalųjį planą, kuriame numatyta požeminė trasa su metro linijomis.
Pagal siūlomą modelį, žemės sklypai palei Šiaurinę gatvę verslininkams atitiketų už simbolinę sumą – vieną litą, tačiau verslininkai privalėtų pasirūpinti visa reikiama infrastruktūra.
Prieš kelias savaites Lietuvos inžinierių sąjungoje buvo svarstytas ne tik Šiaurinės gatvės projektas, bet ir pristatyta galimybių studija Vilniuje įrengti metropoliteną.
Inžinierių nuomone, tiesti metro linijas sąlygos tinkamos – tam palankus gruntas, netrukdytų ir inžineriniai tinklai. Metro linijos esą nepakenktų ir pastatams.
Inžinierių sąjungos nariai neabejoja akivaizdžiu metro privalumu – transporto priemonės, galinčios gabenti daug keleivių, riedėtų po žeme.
O nutiesus tramvajaus linijas, kai kuriose gatvėse eismą reikėtų visiškai uždrausti.
„Tramvajus nėra manevringas. Įvykus avarijai ar vairuotojui ne vietoje pastačius automobilį, viešasis transportas strigtų.
Važinėti Vilniaus gatvėmis taptų ne tik sudėtingiau, bet ir pavojingiau.
Be to, reikėtų spręsti klausimą, kokiu būdu platinti gatves. O tai kai kuriose Vilniaus vietose vargu ar yra įmanoma?“, – pareiškė inžinieriai.
Bene vienintelis tramvajaus transporto sistemos privalumas yra tai, kad jį įrengti kainuotų maždaug 30 proc. pigiau nei metro.
Optimizmo krislai
Vilniečiams jau buvo pristatytas šešių metrų ilgio metro maketas – dviejų linijų transporto mazgas su stotimis.
Maketą apžiūrėjo nemažai žmonių.
„Jei žmonės nieko nežinos apie projektą, suprantama, kad jie jam nepritars. Tokia akcija yra būtina“, – kalbėjo maketo apžiūrėti atėjęs 25 metų Marius.
Studentė Erika buvo nustebinta: „Anksčiau maniau, kad Vilniuje įrengti metro neįmanoma. Dabar matau, jog tokį projektą galima įgyvendinti, o pats metro būtų labai patrauklus“.
Bendrovės „Vilniaus rentinys“ iniciatyva buvo atlikta vilniečių apklausa. Daugiau kaip pusė apklaustųjų įsitikinę, kad didžiausia sostinės problema – transporto spūstys.
Jose vilniečiai kasdien priversti praleisti po valandą, kartais – ir kelis kartus ilgiau.
Į klausimą, koks viešasis transportas būtų priimtiniausias, pusė apklaustųjų atsakė, jog geriausiai susisiekimo problemą išspręstų metro. Tramvajaus projektas priimtinas maždaug 17 proc. gyventojų.
„Žmonės nori, kad atsirastų progresyvus viešasis transportas, kuris padėtų greitai pasiekti darbą ar namus.
Vilniečiai vis labiau įsisąmonina, kad metro įrengti įmanoma. Tai, kad Inžinierių sąjunga pritaria šiems sprendimams, suteikia optimizmo“, – sakė vienas metro iniciatorių, bendrovės „Vilniaus rentinys“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Juozas Zykus.
