Pasak jo, dabar niekas Neries keliu nesirūpina, daug kur jau ir smėlio salelės susidariusios. Tiesa, dažnai Neryje besitreniruojantiems jauniesiems irkluotojams, anot jo, tokio vandens lygio užtenka.
Turizmas Nerimi vis tik turėtų pajudėti iš mirties taško. Kaip sakė savivaldybės Miesto plėtros investicinių projektų skyriaus vedėja Rūta Matonienė, per keletą metų planuojama įgyvendinti projektą "Turistinis vandens kelias Neries upe Vilniaus mieste". Šiuo metu rengiama projekto galimybių studija.
Jei šis projektas pavyktų, vandens kelio maršrutas nusidriektų daugiau nei 16 kilometrų - nuo Verkių regioninio parko iki Lazdynų tilto. Iš viso būtų trys vandens kelio maršrutai, prasidedantys ties Karaliaus Mindaugo tiltu.
Plaukiant pirmuoju maršrutu būtų galima išlipti Verkių regioniniame parke, antrasis tęstųsi iki Vingio parko, trečiasis - iki Lazdynų tilto.
"Dabar yra tik nuo seno registruotas kelias nuo Mindaugo tilto iki Verkių. Tačiau keletą metų šis upės kelias netvarkomas", - sakė R.Matonienė. Anot jos, tam tiesiog nebuvo skiriama lėšų, nes miesto prioritetas buvo antžeminis transportas.
Savivaldybė ketina suprojektuoti prieplaukas ir sutvarkyti patį upės kelią. Kiek tai pareikalaus lėšų, kol kas neaišku. "Rengiant galimybių studiją, paaiškės, kur galima įrengti prieplaukas", - sakė R.Matonienė.
Savivaldybės atstovės teigimu, viena prieplauka yra išlikusi Žirmūnuose, taip pat dar likusios ir kelios išsilaipinimo vietos. Kaip sakė R.Matonienė, prie upės turėtų atsirasti ir kavinių, tačiau jos bus perduotos į verslininkų rankas.
Kol upė nesutvarkyta, nėra prieplaukų ir vandens transporto nuomos punktų, R.Matonienės teigimu, verslininkai nenoriai imasi pramogų organizavimo Neryje.
"Prieš keletą metų buvo paskelbtas konkursas prieplaukoms įrengti, leista organizuoti plaukiojimą baidarėmis. Tačiau vien tik baidarių sportas nesulaukė populiarumo. Manau, verslininkai nusiteikę palaukti", - kalbėjo R.Matonienė.
Kaip sakė savivaldybės atstovė, viso šio projekto vertė - apie 1 mln. 146 tūkst. litų. Beveik 87 proc. paramos viešajam vandens transportui skiria Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Likusią dalį finansuos savivaldybė.
Nors specialaus leidimo plaukioti Neries upe nereikia, visos vandens transporto priemonės, kurių keliamoji galia daugiau nei 250 kg, turi būti registruojamos. Kaip sakė Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos Registro skyriaus specialistas Vytautas Mazeliauskas, vilniečiai pastaruoju metu įregistruoja daugiau vandens priemonių nei anksčiau.
Pasak jo, balandį Vilniuje įregistruota 30 motorinių valčių, du vandens motociklai, vienas žmogus įregistravo net 40 baidarių. Iš viso - 150 plaukiojimo priemonių, įskaitant ir su pakabinamais varikliais. Tačiau tai dar nereiškia, kad visos šios vandens transporto priemonės plaukios Nerimi.
