Pavykus pritraukti pigių skrydžių bendroves ir per mėnesį ėmus skraidinti daugiau keleivių nei anksčiau per visus metus, tenka sukti galvą, kaip išspręsti dėl to kylančias problemas.

Tenka klausinėti aplinkinių

Nemažai žmonių, belaukiančių parskrendančių draugų ar artimųjų, vakar sėdėjo lauko kavinėje, kai kurie vaikštinėjo prie gražiai sutvarkyto tvenkinio, bandė per jį nutiesto tiltelio tvirtumą ar ilsėjosi ant suolelių. Didžiausias būrys buvo prilipęs prie tvoros, už kurios - lėktuvų pakilimo takai.

Seserį ir jos vyrą į Londoną išlydėjęs Egidijus teigė esąs patenkintas oro uoste teikiamomis paslaugomis. “Čia daug gražiau nei Vilniaus oro uoste. Graži gamta”, - sakė vyras.

Besibaigiant keleivių, skrendančių į Londoną, registracijai, oro uosto salė buvo pustuštė. “Niekados nespėju pajusti oro uosto patogumų ir nepatogumų, nes jame labai trumpai būnu - iš karto išskrendu”, - sakė savo lagamine laukimo salėje naršiusi Anita Bendžiūtė. Mergina į Lietuvą buvo grįžusi tik trumpam. Jos bendrakeleivė nusiskundimų taip pat neturėjo, tik pastebėjo, kad tualete nebuvo šviesos.

Kai kuriems keleiviams, juos sutinkantiesiems ar išlydintiesiems dėl tualeto buvo kilę kitokių bėdų - teko klausinėti aplinkinių, kol jį rado. Ženklas matomas tik einant nuo kairiojo įėjimo į keleivių terminalą.

Nėra kur pervystyti

Ritai Čapienei buvo kilę “vaikiškų” problemų. “Pasigendu pagalbos keleiviams su kūdikiais. Nėra kur pervystyti vaiko, nėra personalo, kuris padėtų panešti krepšius, nes rankose - kūdikis ir vežimėlį reikia stumti. Gerai, kad turiu, kas padeda. O jeigu jauna mama į oro uostą atvyktų viena?” - klausė moteris, į Londoną keliavusi su 14 mėnesių anūku.

Rita teigė skraidanti dažnai, nes nori dažnai matyti Londone gyvenančius dukrą ir anūką. Užsienyje moteris ilgai neužsibus. Ji tik nuveš mažąjį Kerimą, kuris pas ją atostogavo.

Kauno oro uosto komercijos ir plėtros direktorius A.Rutkauskas teigė, kad keleiviais labai rūpinamasi. “Deja, kad ir kaip būtų gaila, neturime galimybių kiekvienam pasiūlyti individualią pagalbą. Keleiviui paprašius, oro uosto ar antžeminio aptarnavimo kompanijos darbuotojai visada suteikia reikiamą pagalbą - panešti sunkų lagaminą ar atvežti bagažo vežimėlį. Be to, kiek įmanoma stengiamės naudojimąsi oro uosto paslaugomis palengvinti ir keleiviams su negalia”, - kalbėjo A.Rutkauskas. Pasak jo, naujajame keleivių terminale bus daug daugiau patogumų visiems keleiviams, o taip pat ir keliaujantiesiems su kūdikiais.

Banko viršvalandžiai

Jau porą mėnesių keleivių terminale galima įsigyti gėlių ir suvenyrų. Parduotuvėlės “Gėlės, suvenyrai” pardavėja-konsultantė Snieguolė Minkuvienė pasakojo, kad žmonės dažnai teiraujasi taksofono, mobiliojo ryšio telefono sąskaitos papildymo kortelių, tačiau jomis kol kas neprekiaujama. “Daugiausiai perka gėles, vėliavėles ir balionus”, - sakė S.Minkuvienė.

Prieš pusmetį oro uoste atidaryto banko skyriaus darbo laiką reguliuoja keleivių srautai. “Praėjusį pirmadienį vietoje to, kad darbą, kaip nurodyta tvarkaraštyje, baigčiau 20, dirbau iki 23 valandos, nes nusileido privatūs keleiviniai lėktuvai. Šeštadieniais taip pat visuomet dirbame ilgiau. Tol, kol yra žmonių. Rugsėjį nebus naktinių skrydžių, bus lengviau”, - pasakojo “Medicinos banko” filialo oro uoste klientų aptarnavimo specialistė Agnė Aksamitauskienė. Anksčiau jai dažniausiai tekdavo keisti svarus, dabar - eurus.

Milijoniniai projektai

“Didėjant keleivių srautui ir Lietuvai rengiantis tapti Šengeno zonos nare, iškilo būtinybė atlikti keleivių terminalo rekonstrukciją. Ji turėtų būti baigta iki kitų metų spalio. Terminalo plotą planuojame padidinti daugiau nei dvigubai (esamas terminalas - du tūkstančiai kvadratinių metrų), galėsime įrengti papildomas patalpas keleivių aptarnavimui. Išvykimo salėje įrengsime kondicionierius. Karštą dieną ten labai šilta”, - pasakojo komercijos ir plėtros direktorius. Oro uoste įrengta daugiau sėdimų vietų, sulaukus skundų - uždrausta rūkyti, išskyrus specialiose vietose.

Vasario mėnesį jau turi būti baigta modernizuoti kilimo ir tūpimo tako šviesų signalinė sistema, kurios vertė - daugiau nei 10 milijonų litų. Tokia sistema leistų lėktuvams saugiai leistis esant blogam matomumui. Pernai dėl blogo oro Kauno oro uoste nesileido tik vienas lėktuvas. Jis buvo nukreiptas į Rygos oro uostą. Dėl oro sąlygų kur kas daugiau bėdų kyla kitiems Lietuvos oro uostams. Pernai Kauno oro uostas kelias dienas priėmė lėktuvus, turėjusius leistis Vilniaus ir Palangos oro uostuose.

Parengti aviacijos saugumo priemonių įgyvendinimo, triukšmo kontrolės ir monitoringo sistemos išplėtimo projektai. Kauniečių ateities vizijoje iki 2013 metų, siekiant skrydžių saugumo, numatyta praplatinti kilimo ir tūpimo taką, pastatyti naują keleivių ir krovinių terminalą, automobilių stovėjimo aikštelę, orlaivių aptarnavimo angarą, nutiesti apvažiavimo kelią su sankryža ir viaduku į oro uostą.

Anksčiau per metus Kauno oro uostas aptarnaudavo apie 20 tūkstančių keleivių ir iki 10 tūkstančių tonų krovinių. Per pirmą šių metų pusmetį aptarnauta beveik tiek pat krovinių, kaip per praėjusius metus, o keleivių skaičius išaugo iki 118 tūkstančių. Šiuo metu iš Kauno aviakompanija “Wizz Air” skraidina į Varšuvą, DOT LT į - Bilundą, “Rynair” - į Londoną, Stokholmą, Dubliną, o nuo spalio - ir į Liverpulį bei Frankfurtą, be to, padaugės reisų į Dubliną ir Londoną. “Planuojame šiais metais oro uoste aptarnauti apie 250 tūkstančių keleivių”, - kalbėjo A.Rutkauskas.