Tačiau šio bėdos jau aktualios ne tik JAV. Štai Rusijos FSB generolo pulkininko Aleksejaus Sedovo nuomone, netolimoje ateityje tarptautiniai kiberteroristai gali kėsintis į Rusijos valstybinių institucijų ir privačių bendrovių informacinius tinklus. Teroristų tikslas gali tapti įmonių ir organizacijų tinklai, kurie yra susiję su antikrizinės infrastruktūros valdymu.
Be to, pasak A. Sedovo, neatmetama galimybė, kad tarptautiniai nusikaltėliai gali siekti užvaldyti naujausias Rusijos technologijas ir masinio naikinimo ginklus, rengti teroro aktus. Jam pritaria Rusijos vidaus reikalų ministras, turintis generolo laipsnį, Rašidas Nurgalijevas, pabrėždamas, jog kibernusikaltimų problema kiekvieną dieną tampa vis labiau aktualesnė.
Kas gi bandoma daryti, kad šios atakos nesibaigtų tikra katastrofa? Egzistuoja kai kurios tarptautinės organizacijos, kurios seka atakų tendencijas. Viena iš jų, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija, kovai su kibernusikaltimais neseniai surengė didelio masto operaciją, pavadinimu „Proxy“. Kampanija buvo skirta aptikti ir sunaikinti baudžiamojo pobūdžio elektroninius išteklius. Visgi, tokie pavieniai „reidai" problemos iš esmės nesprendžia.
Tokiame kontekste panašu, jog visai logišką žingsnį priėmė kompanija „General Dynamics Information Technologuy" praėjusį mėnesį išplatinusi pranešimą, kuriame skelbia, kad ieško bendradarbių, kurie išmanytų hakerių veikimo taktiką ir motyvus, galėtų nuspėti atakas ir jas užkirsti, numatydami silpnąsias įsilaužėlio vietas.
Kitaip tariant, „įvairaus plauko" programišiams ne tik atsirado galimybė visai legaliai užsiimti juos dominančia veikla, bet ir iš to uždirbti pinigus.
Ši taktika gali pasiteisinti - niekas geriau neišmano įsilaužėlių strategijos už juos pačius. Tad nekeista, jog JAV gynybos ministras praėjusią savaitę pareiškė, kad iki 2011 metų samdomų kompiuterių specialistų skaičius turėtų padaugėti trigubai. Ne tik privačiose, bet ir valdiškose institucijose.
