27 valstybių ir vyriausybių vadovai Briuselyje "priėmė sprendimą skirti poną Van Rompuy", - sakė vienas ES diplomatų.
"Van Rompuy yra naujasis prezidentas", - pridūrė čekų diplomatas.
Britė baronienė C.Ashton ketvirtadienį per Europos lyderių susitikimą įvardinta Europos Sąjungos naująja užsienio reikalų vadove.
Belgijos ministras pirmininkas, kilęs iš centro dešiniosios politikų šeimos, Hermanas Van Rompuy šaliai vadovavo beveik metus.
Manoma, kad jis sieks sutarimo ir neužgoš galingųjų, vadovaujančių Europai. Jis apibūdinamas kaip veikiau pragmatiška nei charizmatiška asmenybė. Pranešama, kad jį palaikė Prancūzija ir Vokietija.
Nuo 2007 m. jis buvo žemesniųjų parlamento rūmų pirmininkas, o 2008 m. gruodį tapo Belgijos premjeru.
Krikščionių demokratų vadovaujamoje vyriausybėje dirbdamas finansų ministru jis laikėsi tvirtos pozicijos ir radikaliai sumažino valstybės skolą.
62 m. politikas aktyviai rašo tinklaraštį, yra parašęs kelias knygas, daugiausiai socialinėmis ir politinėmis temomis.
Lingvistiniu požiūriu susiskaldžiusioje Belgijoje jis laikomas vienijančia jėga. Spręsdamas konfliktus tarp olandiškai ir prancūziškai kalbančių bendruomenių jis laikosi nešališkos pozicijos. Šie gebėjimai praverstų naujame poste.
T.Blairas pasitraukė
Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas ketvirtadienį socialistų susitikime nutarė nebesiūlyti Tony Blairo kandidatūros į ES prezidento postą, pranešė vyriausybės atstovas.
Anksčiau T.Blairas buvo laikomas svarbiausiu pretendentu į šias pareigas.
Europos lyderiai ketvirtadienį bandė pamiršti nuomonių skirtumus ir išrinkti pirmąjį Europos Sąjungos (ES) prezidentą, kuris 27 narių blokui atstovautų pasaulinėje arenoje, tačiau kai kas jų susitikimą kritikavo dėl didelio rinkimų procesą gaubiančio slaptumo.
Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Portugalijos, Austrijos, Graikijos ir kitų šalių socialistų lyderiai anksčiau ketvirtadienį sutarė paremti kandidate į ES užsienio politikos vadovo postą britę Catherine Ashton.
Šiuo metu C.Ashton yra ES prekybos reikalų komisarė.
"Kai tapo aišku, dėl įvairių politinių samprotavimų ir kitų dalyvių nuomonių įvairovės, (nepavyks susitarti), tada ministras pirmininkas žengė valingą žingsnį ir pasiūlė Catherine Ashton į aukštojo atstovo postą", - sakė vyriausybės atstovas.
"Mūsų nuomone, Britanijai rūpi vaidinti svarbų vaidmenį naujojoje Europos Sąjungoje ir neužmiršti labai svarbaus darbo - ne tik politinio vaidmens, bet taip pat ir vaidmens gynyboje", - pridūrė atstovas.
Lisabonos sutartimi steigiami du nauji ES postai
Europos Sąjungos (ES) Lisabonos sutartimi, kuri įsigalios kitą mėnesį, steigiami du nauji Bendrijos postai, kuriais siekiama racionalizuoti bloko darbą ir sustiprinti jo pozicijas pasaulinėje arenoje.
27 ES valstybių lyderiai ketvirtadienį Briuselyje bandys išrinkti žmones į šiuos du postus - pirmąjį Bendrijos prezidentą ir naująjį užsienio politikos vadovą.
ES prezidentas
ES prezidentą renka visų 27 ES valstybių lyderiai, pageidautina, bendru konsensusu, tačiau jei tokio nebūtų galima rasti - kvalifikuota balsų dauguma.
Prezidento posto tikslas yra suteikti Europai "veidą" ir stabilesnį nei pagal dabartinę sistemą vadovavimą. Dabar Bendrijai kas pusmetį pasikeisdamos vadovauja visos jos narės.
Kandidatas į ES prezidentus turėtų atstovauti Europos pozicijai tarptautinėje arenoje ir pirmininkauti susitikimams pačioje ES, kurių metu siekiama konsensuso svarbiais klausimais.
Tačiau Lisabonos sutartyje gan miglotai apibūdinamos prezidento galios ir pareigos, tik sakoma, kad prezidentas turėtų skatinti ES darbą.
Taip paliekama galimybė dirbti ir ryškiai figūrai, kuri vaidmenį sau išsikovotų pati, ir ne tokiam ryškiam veikėjui, kuris vaidintų labiau administracinį ir konsensusų ieškotojo vaidmenį.
Prezidentas gaus 300 tūkst. eurų (1 mln. litų) užmokesčio ir priemokų.
ES užsienio politikos vadovas
Naujasis užsienio politikos vadovas dirbs penkerių metų kadenciją.
Kad ir kas būtų išrinktas, tam žmogui teks tarptautiniuose susitikimuose kaip lygiam prieš lygius stoti prieš Kiniją, JAV ir kylančias pasaulio valstybes, taip pat - fokusuoti bloko užsienio politiką, užimančią vis platesnę sferą.
Jo vaidmuo Lisabonos sutartyje yra labiau apibrėžtas nei ES prezidento: joje sakoma, kad užsienio politikos vadovas vykdys ES užsienio ir saugumo politiką ir prisidės prie jos plėtojimo.
Be to, užsienio politikos vadovas pirmininkaus reguliariems ES užsienio reikalų ministrų susitikimams ir bus Europos Komisijos vicepirmininkas.
Bendrijos užsienio politikos vadovas kontroliuos naują 5 tūkst. žmonių diplomatinį korpusą - Europos išorės veiksmų tarnybą (European External Action Service - EEAS) - ir ES misijas visame pasaulyje.