Savininkai ir projekto rengėjai sakė prideramai atlikę savo pareigą pasikalbėti apie detalųjį planą su visuomene, o štai vadinamoji visuomenė tvirtino iš svarstymo rengėjų negavusi nei pakankamai informacijos, kad galėtų susidaryti nuomonę, nei tikrąją kvartalo pastatų būklę atspindinčių dokumentų. Taigi ir atėjusi perniek, ir laiką veltui gaišusi, ir dar reikalavusi paskelbti kito, tikrojo, svarstymo datą.
Parašus galima pasisavinti
Gniaužianti renginio atomazga verta Steveno Spielberg‘o kameros – Senamiesčio gyventojai ir visuomeninės Senamiesčio komisijos nariai reikalavo jiems grąžinti parašus, stropiai suraitytus susirinkimo pradžioje išdalytame lapelyje, mat, kai po žodinių batalijų svarstytojų ir savininkų bei rekonstrukcijos plano autorių nuomonės išsiskyrė dėl paties susirinkimo turinio (įvyko svarstymas ar neįvyko?), jie tvirtino nebegalį savo parašais patvirtinti iš anksto dokumente įrašytą teiginį skelbiantį: „Pakartotinio viešo svarstymo su visuomene dėl parengto ir suderinto detalaus plano Malūnų g. 4, 6, 6a, įvykusio 2004 m. spalio 19 d., dalyvių sąrašas“.
Iš pirmo žvilgsnio jokia čia pasaka - susirinkimo dinamika parodė, kad abi pusės atkakliai laikosi savų nuomonių, o dialogas nevyksta: reikalaujama dokumentine medžiaga projekto autoriai su susirinkimo dalyviais nepasidalijo, į didumą kandžių, bet su svarstymo tema susijusius klausimų neatsakė, išklausę skundų apie informacijos stoką, aiškino, esą reikėjo paskambinti iš anksto ir apsitarti prieš susirinkimą.
Skirtingos pasaulėžiūros ir nuomonės – jokia bėda. Bėda prasidėjo tuomet, kai parašai nebuvo sugrąžinti, nes „žmonės gi atėjo“. Pasipiktinęs pastatų savininkas aiškino, jog kvartalo gyventojai sąmoningai vilkina dokumentų derinimo procedūrą, ir parašų nebeatidavė.
Nebuvo sutarta ir dėl susirinkimo protokolo, kada ir kaip jis bus parodytas susirinkimo dalyviams, norėjusiems įsitikinti, kad jame tiksliai atspindėtas susirinkimo turinys, likimo.
Bent pora savaičių praslinkus po susirinkimo jo dalyviams protokolas nebuvo parodytas. Jeigu jis būtų prisegtas prie susirinkimo dalyvių parašų, o paskui nukeliautų į kvartalo rekonstrukcijos dokumentų segtuvą, jis taptų banaliu falsifikatu, o jį pasirašiusiems žmonėms teisybės ieškoti tektų nebent teisme.
Nebeatgaudami savo parašų ir nenorėdami jų reikalauti jėga, Užupio gyventojai ir komisijos nariai čia pat iš naujo surinko parašus po kitokiu postulatu, teigiančiu, jog detaliojo plano svarstymas neįvyko. Taigi, viena vieta, tas pats įvykis, dvi skirtingos nuomonės ir du vienas kitą paneigiantys dokumentai su tų pačių žmonių parašais. Galima būtų kvatoti iki ašarų, jeigu skaitytume prasto skonio komiksą.
Tačiau šios batalijos vyko ne Turkmėnistane ir ne Polinezijoje, o pačioje Europos Sąjungos valstybės tigrės širdyje, mieste, pretenduojančiame vos už penkerių metų tapti Europos kultūros sostine, kalbant apie Senamiestį, kuris yra ne vien nacionalinis, bet ir pasaulinis paveldas.
Turint galvoje, kad 2009 m. tapti Europos kultūros sostine pretenduoja dar ir Austrijos miestas Lincas, galima lengviau atsidusti - Europa be kultūros sostinės neliks. Na, o Vilnius, jei jo administravimo taisyklės ir praktika nesikeis, ir toliau bus veikiau vadinamas paveldo, logikos ir elementarios teisės griuvėsiais.
Kas galima Jupiteriui – Vilniuje galima ir jaučiui
Pabandykime dar sykį pagalvoti, kas gi nutiko spalio 19 d., ir neskubėkime vienareikšmiškai smerkti nei namų Malūnų gatvėje savininkų nei kvartalo rekonstrukcijos projekto rengėjų.
Šiame susirinkime jie elgėsi taip, kaip ligi tol elgėsi Vilniaus miesto savivaldybė per šią vasarą dvylika kartų įvykusius sostinės detaliojo plano svarstymo raundus: UAB „Sermeta“ visuomenę apie susirinkimą informavo vien trumpute žinute savivaldybės tinklalapyje (jeigu kas Užupyje neturi interneto – jų pačių bėda), susirinkimą surengė darbo metu (gal ateiti į jį turėjo tik bedarbiai?), nepaviešino jokių papildomų detaliojo plano dokumentų, kaip antai tekstinės dalies ir kitų privalomų dokumentų, išvardytų savivaldybės nustatytame „Detaliojo plano sąlygų sąvade“, nebuvo pasirengę laikytis net elementariausios viešo susirinkimo vedimo tvarkos – prisistatyti, pasiūlyti susirinkimo pirmininkaujantįjį, protokolo rašymo ir pasirašymo taisykles, galų gale, atsakyti į susirinkimo dalyvių klausimus.
Kvartalo gyventojai savo ruožtu kartojo tuos pačius reikalavimus, kuriuos ne sykį jau buvo išsakę savivaldybės rengtų Senamiesčio detaliojo svarstymo susirinkimų metu: visuomenė nori būti aktyvia ir informuota savo sprendimų, nulemsiančių jų ir jų miesto gyvenimą, dalyve, o ne pasyvia stebėtoja, į kurią reaguojama kaip į karavano įkandin amsintį šunį.
Artimiausi kaimynai, kvartalo gyventojai, norėtų būti informuoti asmeniškai raštu, viešai turi būti pateikiama papildomoji medžiaga – brėžiniai, eskizai, sprendinių paaiškinimai, istorinių ir archeologinių tyrimų išvados, o svarbiausia – aiški statybų ir rekonstrukcijų pasekmių analizė.
Savivaldybei tokia tvarka yra priimtina, bent jau taip per Lietuvos radijo trečiąją programą spalio 29 d. tvirtino savivaldybės Miesto plėtros departamento investicinių projektų departamento viršininkė Rūta Matonienė, paaiškindama, kad ir Šnipiškių gyventojai apie savo rajono detaliojo plano svarstymą sužinosią apsilankydami savivaldybės tinklalapyje bei pasiskaitę skelbimą spaudoje, o diskutuoti jie galėsią... teismuose. Vienu šūviu du kiškiai – ir sostinės kompiuterizavimas ir juristų nedarbo mažinimas.
Lapkričio mėnuo parodys, kaip bus visuomenei iš naujo pristatytas Senamiesčio detalusis planas, kaip dar vasarą žadėjo Vilniaus mero patarėja Dalia Bardauskienė. Tačiau turėdami galvoje, kad medžių lapai keičiasi, o prastos procedūros – ne, sąmoningiems skaitytojams patariame dėl visa pikta savo darbdavius perspėti iš anksto, kad darbo metu nedirbti skatina vietos savivalda.
Tačiau bene svarbiausia šių svarstymų odisėjoje tai, kad toji neinformuotoji visuomenė jau išmoko skaityti detaliųjų planų brėžinius, net tuos, kurių savivaldybės tinklalapyje techniškai negalima padidinti taip, kad detales galima būtų įžiūrėti be mikroskopo.
Liaudies talentai tuomet įžiūrėjo, kad iki paskutinio viešojo svarstymo liepos 14 d. buvo eksponuojamas vienoks Senamiesčio detaliojo plano brėžinys, o svarstymo metu buvo pateiktas kitas. Tad ar galima piktintis tuo, kad UAB „Sermeta“ ir „Renova“ taip pat eksponavo brėžinį, neatitinkantį tikrovės, pvz., vienas iš trijų kvartalo namų jame buvo pavaizduotas kaip esamas, nors iš tikrųjų jis buvo nugriautas dar gegužį.
Kurčias karavanas
Erškėčiuota Malūnų gatvės 4, 6, 6a kvartale rengiamo statinių atkūrimo istorija prasidėjo dar praeitų metų žiemą, kuomet prie dunksančių griuvėsių jau apsipratę Užupio gyventojai (apie Senamiesčio atgaivinimą pakalbama istorinių datų paminėjimuose, o išskalbus šventines staltieses atsidūstama, kad jam sutvarkyti nėra lėšų) buvo pakviesti susipažinti su brėžiniu, tiesa, niekieno - nei savininkų nei užsakovų - nepasirašytu.
Po pokalbių, panašių į spalio 19 dienos susitikimą, šalys išsiskirstė neradę sutarimo. Jau tuomet nesutapo ir du abiejų šalių rašyti protokolai, tačiau skirtingos nuomonės – dar ne nuodėmė.
Š.m. kovo mėnesį sklypas buvo aptvertas tvora, matyt, vadovaujantis paprasta savininko logika – mano namai - mano ir kiemai. Kas, kad Lietuvos Respublikos įstatymai reikalauja aptverti statybvietę, o ne sklypo perimetrą, o ir statybas pradėti tik po to, kai joms atsakingos instancijos išrašo leidimus statyboms, tinklinės tvoros – svarus argumentas.
Vilniaus m. III-ojo Policijos poskyrio pareigūnai, gyventojams atsiuntė raštą-paaiškinimą, jog savininkų veiksmai neteisėti ir jiems iškelta administracinė byla. Raštas keitė raštą, be policijos čia dukart lankėsi savivaldybės pareigūnai, penkis kartus valstybės tarnautojai – Vilniaus apskrities ir Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) atstovai, apie tai rašė ir rodė žiniasklaida.
Tarp raštų adresatų – ir valstybinė Paminklosaugos komisija, ir savivaldybė, ir KVAD, ir Kultūros ministerija, ir Prezidentūra, ir UNESCO komisija, o juos šiandien lengviau pasverti nei suskaičiuoti.
Tačiau tam žmonės ir raštingi, kad rašytų ir skaitytų, o nustebę Užupio gyventojai fotografuotų ir filmuotų. O karavanas, kaip žinia, keliauja toliau. Tuo tarpu nesutarimo akmenų, t.y. pastatų, dėl kurių ši diskusija ir kilo, mažėja.
Erškėčiais klotas kelias į Pompėją
Štai gegužės 9 d. sklypo savininkai nugriovė Malūnų 4 namą, „likviduodami jo avarinę būklę“. Tik štai nelabasis, kaip visada slypintis detalėse, matyt, bus čia koją pakišęs – leidimas avarinei būklei likviduoti buvo suteiktas Malūnų 6-ajam, o ne 4-ajam namui.
Tuo tarpu nugriautas buvo namas, pažymėtas Malūnų 4-uoju numeriu. Už neteisėtus veiksmus bendrovė tuomet buvo nubausta pagal įstatymą, kuris numato apie 1000 Lt baudą. Elementari logika sakytų, jog nugriauti dabar reikia dar ir Malūnų 6-ąjį namą, jis juk yra avarinės būklės.
Bet vadovaujantis UAB „Sermeta“ ir UAB „Renova“ pristatytojo detaliojo plano logika, galėtum susidaryti nuomonę, jog visi jie bus nugriauti, čia juk projektuojami 90 ir 100 procentų požeminiai užstatymai, mat planuojama čia įrengti penkiasdešimties vietų požeminę parkavimosi aikštelę.
Ant brėžinio jau puikuojasi dešimt įvairių atsakingų savivaldybės ir valstybės departamentų vadovų parašų ir antspaudų. Formaliai po spalio 19 d. susirinkimo, UAB „Sermetai“ teliko sukviesti draugėn jau pasirašiusius tarnautojus, kurių pritariamuosius balsus išgirsti neturėtų būti sunku (aistringai ginti savo parašus būdinga ne vien griuvėsių gyventojams), ir gauti dar vieną Vilniaus m. apskrities viršininko administracijos Miesto plėtros departamento Statybų leidimo skyriaus vedėjo rezoliuciją.
Kai ir Vezuvijus tampa piliakalniu
Tačiau spalio 19 d. susirinkimo metu ponai Songaila ir Apanavičius tvirtino pastatus ne griausią, o atstatysią – tokius, kokie jie buvo. Archeologinius radinius jie taip pat eksponuosią visuomenei. Bus labai patogu ir mašinas galės žmonės pasistatyti, ir lietuviškąją Pompėją apžiūrėti.
Jų tvirtinimu net nugriautojo namo plytos saugomos, bent tos, kurios nesubyrėjo nuo automatinio kūjo dūžių. Nevalia jais netikėti - UAB „Renova“ nėra kokia nors statybų naujokė, štai poną Songailą Vilniaus architektų gildijoje dažniausiai prisimena kaip garsaus sostinės viešbučio „Novotelis“ projekto autorių, pastato, kuris jau tapo nors liūdnu, bet impozantišku naujojo, kitoniško Vilniaus ženklu.
O ir Užupyje tai nėra pirmas jo darbas. Rekonstravo jis „Užupio piceriją“, beje, rekonstravo neatpažįstamai, tačiau pastatas prigijo - ne visi užupiškiai karingi žmonės.
Taigi, atstatymas. Dar daugiau savininkų pareiškimų pasirodė spaudoje ir televizijoje apie planus investuoti į paveldo išsaugojimą ir jo eksponavimą visuomenei, malonus kaimynų ir žiniasklaidos pakvietimas į griuvėsius. Kas gi nutiko?
Iš UAB „Sermeta“ išplatinto pranešimo spaudai aiškėja, kad „praeities tyrimai keičia nuomonę apie Užupį, kaip lūšnynų, daržų, kapinių, vargšų ir benamių rajoną, mat Malūnų gatvės kvartalo savininkų pasamdyti archeologai aptiko trejetą 16 a. koklių degimo krosnių, t.y. visą viduramžių amatų cechą.
Na, o kad susirinkusiems nebūtų nuobodu, Malūnų gatvės 4, 6 ir 6a namų kvartalas buvo pavadintas Centrinės Europos Pompėja. Beje, Pompėją sunaikinusį Vezuvijų, kuris pranešime spaudai kažkodėl vadinamas ne ugnikalniu, o piliakalniu, čia, Užupyje, pakeitė „rusų invazija“. (Argi ne puikūs kultūrinio išprusimo bei pagarbos kitoms tautybėms pavyzdžiai? Išgirstų Linco gyventojai, kaipmat imtų ploti katučių.)
Užupio senbuviai kalba, kad apie krosnių egzistavimą Vilniaus savivaldybės tarnautojai žinojo dar liepos mėnesį, bent jau apie tai užsiminė mero patarėja Dalia Bardauskienė, atvykusi apžiūrėti griuvėsių ir atkreipusi dėmesį į dviejų paskutiniųjų detaliajam planui pritariančiųjų parašų datą: rugsėjo 2 d.
Tuomet jį pasirašė Linas Naujokaitis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktorius, miesto vyriausiasis architektas bei Darius Daunoras, Kultūros vertybių skyriaus direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas. Pastarasis parašas, beje, su mįslingu prierašu: “automobilių parkavimo būdas pagal archeologinių tyrimų rezultatus”, taigi pritarimas-indulgencija avansu.
Aplinkinių namų gyventojai gūžčioja pečiais ir kasdien per tvorą dairosi į Malūnų 4, 6 ir 6a kvartale žemę rausiantį ekskavatorių – UAB „Sermeta“ pasamdytiems archeologams suteiktas leidimas archeologiniams tyrinėjimams galioja iki pat lapkričio pabaigos. Jei nepaspaus šaltukas, gal ekskavatorius dar ir Centrinės Europos Herkulaną iškas?
Garsiojo susirinkimo metu paklausti, ką darysią su šiais naujais radiniais, gūžčiojo pečiais ir pastatų savininkai – radiniai juk žemėje, o žemė išsinuomota iš valstybės, tad ir koklių krosnys turėtų būti valstybės turta?..
Tuo tarpu Užupio skeptikai į šiuos gūžčiojimus turi paprastą ūkišką atsakymą, tiesa, ne visi, o tie, kurie naudojasi internetu – net dviejų nekilnojamo turto bendrovių UAB „Ober-haus“ ir UAB „Invalda Real Estate“ tinklalapiuose jau kurį laiką šis kvartalas parduodamas už nei mažiau, nei daugiau, o visą 10 mln. Lt.
Pastarajame tekste skaitome štai ką: „Prestižinėje Užupio vietoje, prie „Angelo“, 30 arų sklype išsidėstęs pastatų kompleksas, kuriam paruoštas rekonstrukcijos projektas. Gauti leidimai griovimui bei renovacijai, baigiamas ruošti detalusis planas“.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!