Jau ne kartą su vyru esame keliavę iš Vilniaus vykdomais skrydžiais - niekada nekilo problemų dėl aptarnaujančio personalo paslaugų, net nepagalvojome, kad gali būti kitaip iš Kauno aerouosto. Bet pasirodo - gali.

Po šv. Kalėdų su šeima nusprendėme vykti sutikti Naujuosius metus pas draugus Londone. Ir pirmą kartą pasiėmėme vaikus su savimi. Įsivaizduokite, kaip vaikai laukė galimybės pirmą kartą skristi lėktuvu.

Atvykstame mes į oro uostą ir prasideda "gražiausia" kelionės dalis. Jau pamačiusi, kad kilo konfliktų kitai prieš mus stovėjusiai šeimai, mintyse pagalvojau, kad tai ne į gera.

Ir štai mes prieiname prie paneles, kuri registruoja keleivius į lėktuvą. Mūsų lagaminus pasveria ir prasideda konfliktas. Pasirodo, mes nežinojome, jog reikia keturių šeimos asmenų bagažą išskirstyti į lagaminus, kurie nesvertu daugiau nei 15 kg.

Bilietu rezervavimo lape, tai buvo nurodyta "vienam asmeniui ne daugiau kaip 15 kg. Bagažas nedalinamas", Ir tai turėtų būti suprasta piliečių, kurie nėra susidūrę su tuo niekada.

Mūsų vienas lagaminas svėrė 15kg, o kitas - 35 kg. Tad už didesnįjį mergina mums pasiūlė susimokėti viršsvorį apie 450 Lt arba nusipirkti krepšį – tokiuose prekes Gariūnuose vežioja.

Mes be abejo nustebę pradėjome aiškintis padėtį. Ji vietoj to, kad kažkiek pasistengtų sušvelninti padėtį, pradėjo pakeltu balsu aiškinti, kad tai mūsų problemos, kad turime kažką daryti arba iš vis neskrisime.

Mūsų reakcija buvo suprantama: jei ji nesugeba viso to paaiškinti gražiai - mes atsakėme tuo pačiu. Ji iškviečia apsaugą, kuri neva turėtų mus sutramdyti.

Pabandykite įsivaizduoti, kaip reaguoja vaikai... Jie išsigąsta ir pradeda verkti. Ir oro uosto darbuotojams tai nė kiek nesutrukdo toliau kelti konflikto.

Aš be abejo paprašiau vyro eiti pirkti krepšį - pamiršti savo ego ir nevirkdyti vaikų. Laukiu, kol vyras ateis, raminu išsigandusius vaikus. Tuo tarpu mergina, kuri mums suteikė "malonų" aptarnavimą, įjungia švieslentėje "registracija baigta" ir aiškina man grubiu tonu, kad ji turinti teisę mūsų neįleisti į lėktuvą.

Žinote, jei aš būčiau buvusi tada be vaikų - būčiau jai iškabinusi akis už tokį elgesį. Tad grįžo mano vyras ir mes prie visu akių atidarome savo didįjį lagaminą ir pusę daiktų perkrauname į pirktąjį krepšį, kuris kainavo 25 Lt.

Manau, vaizdas buvo tiesiog "nuostabus"! Vaikams, kurie skrenda pirmą kartą ir visiems kitiems, kurie aplinkui stovinėjo. Manau, tai yra mūsų teisių pažeidimas.

Tad mes įėjome į laukimo salę ir pasibaigė konfliktas. Bet salėje sutikome ne vieną bendramintį, kuris liko nepatenkintas oro uosto personalu.

Pirmiausia, jie privalo mokėti informuoti žmones taip, kad nekiltu panašių konfliktų. Argi man sunku būtų iškart paskirstyti lagaminus tokiais svoriais?

Antra, manau, kad mergina, kuri registravo - tikrai nėra kvalifikuota tokiam darbui oro uoste. Vadinasi, kompanija, samdydama darbuotojus Kauno dirbti oro uoste, mažai skyrė dėmesio jų tinkamumui darbui. Aš nesu specialistė, bet tikrai, kiek esu skridusi, niekur nepatyriau tokių nesusipratimų ir pažeminimų.

Todėl, manau, kad geriau permokėsiu keliais šimtais, bet nepatirsiu to dar kartą.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!