Dabar Marsą galima stebėti Vandenio žvaigždyne ir jį jau galima pažinti plika akimi, nes, neskaitant Mėnulio, jis yra ryškiausias naktinio dangaus objektas. Lengvai atskiriamas dėl savo ryškio ir oranžinės-raudonos spalvos šviesulys bus nesunkiai įžiūrimas dar kelis mėnesius. Planetos ieškoti reikia neaukštai virš horizonto, tarp pietryčių ir pietvakarių krypčių (tiksli vieta priklauso nuo datos ir laiko).
Dabar Marsas pakyla apie 11 valandą vakaro (tačiau laikas kasnakt keletu minučių paankstėja). Rugpjūčio 7 dieną Marsas pakils 10 vakaro, rugpjūčio 21 - 9 valandą, o rugsėjo 4 - 8 valandą. Praėjus maždaug 5 valandoms nuo pakilimo Marsas apsiekia aukščiausią tašką virš horizonto (apie 23 laipsniai) ir yra pietų pusėje.
Pats didžiausias ryškis, kurį pasieks Marsas - 2,9. tai yra kur kas daugiau, nei ryškiausia žvaigždė - Sirijus (ryškis - 1,5). Ryškiau už Sirijų Marsas švies iki spalio vidurio. Venera yra vienintelė planeta, kuri gali šviesti ryškiau, tačiau ji nebus matoma iki gruodžio mėnesio.
Žemė ir Marsas yra lyg du bėgikai, judantys gretimais takeliais ir skirtingais greičiais. Marsas nuo Saulės nutolęs maždaug 1,5 karto daugiau, nei Žemė. Vidutiniškai jo kelionė aplink Saulę trunka 687 dienas. Maždaug kartą per 26 mėnesius Žemė vidine orbita aplenkia Marsą. Kai taip atsitinka, atstumas tarp planetų gerokai sumažėja ir planetos atsiduria vienoje linijoje su Saule. Tokia padėtis vadinama opozicija, nes Saulė ir Marsas atsiduria priešingose pusėse Žemės atžvilgiu.
Jei ir Marso, ir Žemės orbitos būtų idealaus apskritimo formos, tuomet kiekvienos opozicijos metu atstumas tarp planetų būtų vienodas. Tačiau orbitos labiau panašios į elipses. Marso orbitos elipsė ištempta labiau, todėl šios planetos maksimalus ir minimalus atstumai nuo Saulės skiriasi 42 mln. kilometrų. Tai reiškia, jog atstumas tarp Žemės ir Marso opozicijos metu gali būti nuo 56 mln. kilometrų iki 100 mln. kilometrų.
Dėl planetų orbitų eliptiškumo didžiausias suartėjimas ir tikroji opozicija gali nesutapti. Tarkime, šių metų opozicija įvyks rugpjūčio 28 dieną, o didžiausias suartėjimas vyks diena arčiau.
Kartą per 15-17 metų įvyksta opozicija su Marsu, kuomet šis yra artimiausiame Saulei taške - perihelyje.
Marsas - nedidelė planeta (maždaug su kartus mažesnė už Žemę). Priartėjęs prie Žemės jis atrodo kiek didesnis, nei pusė Jupiterio ar kaip didokas krateris Mėnulyje.
Norint pastebėti nelygumus planetos paviršiuje teks naudotis bent 15 cm skersmens lęšio teleskopu. Keturiasdešimt kartų padidinta planeta arčiausiame Žemei taške atrodytų lyg apelsinas, nuo stebėtojo nutolęs per teniso korto atstumą. Galima būtų matyti, kad jis oranžinis, tačiau vargu ar būtų įmanoma įžvelgti ką nors daugiau. Norint pamatyti kokius nors nelygumus ar žymiąsias poliarines "kepures" reikalingas galingesnis didinimas.
Marso pietiniame pusrutulyje dabar pavasaris ir poliarinė kepurė pakrypusi į Žemės pusę. Šylant atmosferai ir pradedant judėti retam orui, dažnai kyla dulkių audros. Kartais stiprios audros gali užtemdyti didelius planetos plotus taip, kad nesimato gigantiški ugnikalniai ar kiti paviršiaus nelygumai.
Keletas faktų apie Marsą
Asirijoje Marsas buvo vadinamas Kraujo praliejėju. Raudonoji planeta atstovavo karo dievui Vikingų, Graikų ir Romėnų tikėjimuose.
Raudonas Marso koloritas matomas dėl oksiduotų geležies mineralų - rūdžių.
Marsas yra gerokai mažesnis ir ne toks masyvus, kaip Žemė. Jo gravitacija yra tris kartus mažesnė, nei Žemės, todėl astronautas, Žemėje sveriantis 60 kg, Marse svertų tik 20 kg.
Marso paviršiaus plotas maždaug toks pats, kaip ir Žemės sausumos paviršiaus plotas.
Marso diena (dar vadinama "solu") trunka 24 valandas ir 37 minutes - tik šiek tiek ilgiau, nei Žemėje.
Po to, kai Italijos astronomas Giovannis Schiaparellis 1877 metais pareiškė Marse atradęs kanalus, buvo ilgai spėliojama, ar planetoje egzistuoja protaujančios gyvos būtybės. Tik praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje po pirmojo kosminio aparato apsilankymo buvo įrodyta, jog Marse gyvybės nėra.
Orsono Welleso "Pasaulių karo" radijo prezentacija 1938 metais sukėlė neregėtą paniką visoje Amerikoje, nes žmonės iš tikrųjų patikėjo, jog prasideda marsiečių invazija.
Marsas prie Žemės priartėja arčiau, nei bet kuri kita planeta (neskaitant Veneros).
Atmosferos slėgis Marse nesiekia 1 procento žemiškosios atmosferos slėgio. Panašus slėgis yra 30 km aukštyje nuo Žemės paviršiaus. Dėl to Marse vos paviršių pasiekęs vanduo išgaruoja.
Poliarines Marso kepures sudaro vandens ledo ir sausojo ledo (sušalusio anglies dvideginio) mišinys.
Marsą lydi du maži Mėnuliai: Fobas (baimė) ir Deimas (panika), kurie, kaip manoma, yra aplink planetą pradėję suktis asteroidai. Nors juos 1877 metais atrado astronomas Asaphas Hallas, jų egzistavimas dar prieš 150 metų išpranašautas J.Swifto "Guliverio kelionėse".
Skirtingai, nei Žemės Mėnulis, Fobas ir Deimas negali pilnai užtemdyti Marso kuomet atsiduria tarp jo ir saulės. Tačiau šie palydovai meta ant planetos didelį šešėlį.
Aplink Marsą šiuo metu skrieja du NASA kosminiai aparatai ("Mars Global Surveyor" ir "Mars Odyssey"). Dar penki aparatai yra ruošiami skrydžiui arba jau pakeliui į raudonąją planetą: pirmoji į planetą nukreipta ESA misija "Mars Express orbiter", britų vadovaujama "Beagle-2" misija (pirmasis britų aparatas, nusileisiantis svetimoje planetoje), "Nozomi orbiter" (pirmasis Japonų planetinis zondas) ir dar du NASA aparatai ("Spirit" ir "Opportunity").
NASA misija "Mars Pathfinder", planetos paviršiuje nusileidusi 1997 liepos 4 dieną, buvo vienas daugiausiai internautų dėmesio nusipelniusių įvykių. Šios misijos puslapiai per pirmąjį mėnesį buvo vartomi 566 mln. kartų, o vien liepos 8 dieną buvo užfiksuota 47 mln. atverstų puslapių.
Mokslininkai užfiksavo daugiau, nei 20 meteoritų, atkeliavusių iš Marso. Jie nuo planetos atskilo dėl susidūrimų su asteroidais. Tuomet atvirame kosmose planetos nuolaužos keliavo keletą milijonų metų ir galų gale nusileido Žemėje. Kai kurie mokslininkai tvirtina keliuose tokiuose meteorituose atradę primityvių mikrobų egzistavimo įrodymų.
