Lietuvoje angis vadinama marguole ar margąja, pantine gyvate. Pasak žymaus gamtininko, angies nykimo priežastį sunku apibrėžti - prie jų naikinimo galėjo prisidėti usūriniai šunys, kitaip vadinami mangutai, kurie viską renka nuo žemės - tiek paukščių kiaušinius, varliagyvius, tiek ir gyvates, taip pat šernai, kurių Lietuvoje jau priskaičiuota apie 45 tūkst.

"Didelės angies populiacijos Lietuvoje nėra likę. Kas savaitgalį keliauju, daug būnu gamtoje, būna, kad per vasarą iš viso dvi tris angis matau", - sako S. Paltanavičius.

Pasak gamtininko, šiuo metu angį galima aptikti prie raistų, pelkių, drėgnose vietose.

"Prie sodybų jos atšliaužia tik prispaustos didžiulės bėdos, kai išdžiūna jų vietos, po gaisro, kai jas jų gyvenvietėse trikdo ir baido žmonės, iš bado, ieškodamos maisto", - sako S. Paltanavičius.

Garbingą vietą gyvatė užima lietuvių tautosakoje, čia ji atsiskleidžia kaip gyvybės atsiradimo simbolis. Nuo seno į ją žvelgiama su pagarba ir baime.

Tautosakoje galima rasti užkalbėjimų nuo gyvatės įkandimo.

Bijoma gyvatės ir šiais laikais. Pasak Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro gydytojos klinikinės toksikologės Gabijos Dragelytės, neretai į gydymo įstaigas atskuba išsigandę žmonės ir puola rodyti medikams dvi skylutes ant kūno, o pasirodo, kad jiems vabzdys įgėlė.

"Angies įkandimo vieta patinsta, parausta, apie ją dažniausiai skauda, žmogus gali pajusti silpnumą, galvos svaigimą. Itin retais atvejais - krenta kraujospūdis, gali atsirasti kvėpavimo nepakankamumas", - sako G. Dragelytė.

Pasak gydytojos, neblogai besijaučiančiam žmogui nebūtina skubėti pas gydytojus, galima ir namie sukąstą galūnę pakėlus palaikyti ir per kelias dienas turėtų pasidaryti geriau. Vis dėlto, jei svaigsta galva, jaučiamas silpnumas, medikė pataria neeksperimentuoti ir vykti į gydymo įstaigą.

Tiek gydytoja toksikologė, tiek gamtininkas pabrėžė, jog angis žmogui yra taiki. "Jos nebedomina net kiškio dydžio gyvūnas. Angies nuodai yra skirti paralyžiuoti tai, ką ji gali praryti - peliuką, driežą, varlę", - aiškino S. Paltanavičius.

Pasak gamtininko, žmonės nuo gyvatės nukenčia, kai angį prispaudžia, o ji gindamasi kanda ir sušvirkščia porciją nuodų. Prietaras, kad du kartus gyvatė nekanda, pasak S. Paltanavičiaus, neteisingas - prispausta ar baidoma ji ir dešimt kartų gali įkirsti.

"Pavojingiausi - pirmi du kartai, po to išnaudojamas nuodų liaukų rezervas.

Protingiausia įkandus gyvatei ramiai atsitraukti ir leisti jai šliaužti savo keliais", - sako S. Paltanavičius.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją