"Praėjusią savaitę kasdien iš ežero ištraukdavome po dvidešimt ir daugiau negyvų ungurių. Tai didžiausias mūsų "laimikis" šią vasarą. Šiandien, nurimus vėjui, sužvejojome viso labo šešis negyvus, išbrinkusius ungurius", - LŽ sakė prie Bebrusų ežero įsikūrusios "Paparčio" poilsio bazės darbininkas Zenonas Maigys.
Anot Z.Maigio, ungurių gaišenų išgąsdinti poilsiautojai pranešti apie jas pradėjo liepos viduryje. Negyvų, jau pašvinkusių ungurių žmonės rasdavo paplūdimių prieigose, pakrančių nendrynuose.
"Išklausę žmonių skundus negyvus ungurius ėmėme gaudyti. Po vaismedžiais užkasę šias brangias žuvis, kurių kilogramas kainuoja iki šimto litų, tikimės bent jau geresnio obuolių derliaus", - kalbėjo Z.Maigys. Vyriškis pabrėžė, jog jam itin skauda širdį, kai tenka užkasti kilograminius ir dar didesnius ungurius.
Tegali stebėti, fiksuoti ir konstatuoti
Molėtų rajono aplinkos apsaugos agentūros vyresnysis inspektorius Albertas Vaišvila apgailestavo, kad aplinkosaugininkai tegali stebėti, fiksuoti ir konstatuoti, jog unguriai gaišta. Būdų, kaip būtų galima padėti išgyventi šioms delikatesinėms žuvims, kol kas neišrasta.
Pasak A.Vaišvilos, šiuo metu negyvų ungurių aptinkama Molėtų rajone esančiuose Bebrusų ir Galuonų ežeruose. Gaišta vien unguriai, kitokių žuvų kol kas neaptikta. Anot aplinkosaugininko, lygiai prieš metus toks pat reiškinys, kai masiškai gaišo unguriai, buvo užfiksuotas pačiuose Molėtuose ir jų apylinkėse besidriekiančiame Siesarties ežere.
Pražūtinga klimato kaita
"Girdime, kad šią vasarą kone visą Lietuvą maudo lietus. Tačiau tikėsite ar ne, mes, molėtiškiai, lietaus nematome jau trečią sezoną. Dėl to mūsų ežeruose labai sumažėjo vandens. O karšti orai, prie kurių unguriai nėra prisitaikę, ir kritęs ežerų vandens lygis - vienos pagrindinių priežasčių, kodėl gaišta šios žuvys, - teigė A.Vaišvila. - Molėtų ežerų vanduo iš bespalvio šiuo metu pasidarė rudas, žalias ar net mėlynas. Tokia spalvą ežerams suteikia gausiai vandenyje besidauginantys dumbliai. Dumblių, ir apskritai vandens augmenijos šiuo metu itin pagausėjo dėl vandens stokos."
Anot jo, nors deguonies kiekį Molėtų ežeruose matuojantys aplinkosaugininkai kaskart įsitikina, kad šis rodiklis atitinka reikiamas normas, tačiau unguriai pajunta deguonies stoką. Šios žuvys maisto ieškoti traukia į ežerų pakrantes bei įlankas. Kadangi jos pastaraisiais metais labai užžėlė, unguriai nebegauna reikiamo kiekio deguonies ir gaišta.
Ne pirmas kartas
Žuvų specialistas, Vilniaus universiteto mokslininkas Egidijus Bukelskis pabrėžė, kad Bebrusų ir Geluonų ežeruose gaišta ne visi unguriai, o tik tie, kurie yra užsikrėtę parazitų sukeliama liga - angulikolioze. Ši liga, kuria serga Azijos žuvys, Europą pasiekė 1980-aisiais. Lietuvoje angulikoliozė nustatyta prieš dešimt metų. Tuomet panašiom aplinkybėm, kaip dabar fiksuojama Bebrusų ir Galuonų ežeruose, unguriai pradėjo gaišti Ignalinos rajone esančiame Lūšių ežere, vėliau būta atgarsių apie Zarasų rajone gaištančias žuvis.
"Kad ungurius apsaugotume nuo šios parazitų sukeliamos ligos, privalėtume uždaryti pralaidas, kuriomis jie iš vieno ežero perplaukia į kitą ir taip platina ligą. Uždarytuose ežeruose likusius ungurius derėtų išgaudyti, tačiau tai vargiai įmanoma", - sakė A.Vaišvila. Padėti parazitais užsikrėtusiems gaištantiems Bebrusų ir Galvonų ežerų unguriams, anot jo, taip pat nėra galimybių. "Reikėtų išvalyti ežerus nuo dumblių ir pakelti ežerų vandenį. Tačiau tai padaryti tegali tik gamta", - sakė vyresnysis inspektorius.
Jis pridūrė: "Senstame ne tik mes, žmonės, sensta ir ežerai, kai kurie iš jų - ir visai užauga. Turime su tuo susitaikyti", - reziumavo aplinkos apsaugos specialistas.
