"Gerbiame mokslininkus, tačiau Klaipėdos apskrities administracijos užsakyta poveikio aplinkai analizė mūsų neįtikina. Liko labai daug nutylėjimų. Teigiama, kad šioje jūros vietoje esama 30-40 milijonų kubinių metrų smėlio ir iškastas vienas milijonas neturės jokio poveikio. Kartu teigiama, kad nustatyti dugne esančio smėlio kiekį neįmanoma. Dar rašoma, kad krantą veikia 3 km atstumu esančios srovės, o tolimesnės poveikio neturės. Kita vertus, teigiama, kad srovių įtaka iki galo nėra ištirta", - vardijo Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė.
Anot jos, jūroje iškasus smėlį, liks duobė ir ji privalės užsipildyti. Direktorė retoriškai klausė, iš kur jūra pati paims smėlio sutvarkyti suardytą vietą. "Palei Baltijos jūrą eina trys seklumos, jos sulaiko bangų sukeltą jėgą. Viena sekluma, pradėta ardyti prieš septynerius metus, jau beveik sunaikinta. Akivaizdu, kad smėlio neužplukdoma, nes jo trūksta", - sielojosi A.Stancikienė.
Ji įsitikinusi, kad smėlį galima imti iš kitų ištyrinėtų vietų - Nemuno deltos, šalia Būtingės terminalo, ties Šventąja.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento direktorės pavaduotoja Asta Raugalienė teigė, kad per dvejus metus numatyta iškasti ne milijoną, o 120 tūkstančių kubinių metrų smėlio. "Mokslininkų duomenimis, iš šios vietos imamas smėlis mažiausiai paveiktų krantų būklę, nes yra pasyvioje vietoje. Kartu tai artimiausia vieta ir pigiausios transportavimo išlaidos. Nemuno deltos smėlis neatitinka jūrinio smėlio struktūros. Be to, iš ten vežti atsieitų dvigubai brangiau. Tektų gabenti baržomis ir ties jūros vartais perkrauti į žemsiurbę", - sakė A.Raugalienė.
Pavaduotojos nuomone, norint sustabdyti 4,5 milijono litų vertės Europos Sąjungos finansuojamus darbus elgiamasi neprofesionaliai. "Galimybių studijos svarstymai buvo vieši. Direkcija galėjo pareikšti savo nuomonę gerokai anksčiau. Be to, mes suderinome su aukštesne institucija - Valstybės saugomų teritorijų tarnyba. Į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją ši smėlio vieta neįeina", - teigė specialistė.
A.Stancikienė piktinosi, kodėl parkas nebuvo įtrauktas į poveikio aplinkai dalyvių sąrašą, ir tikino, kad tik prieš naujus metus gavo raštą, jog tyrimas jau atliktas. "Sustabdyti šį projektą dar nevėlu. Juk Kariotiškių sąvartyno statybos buvo nutrauktos joms prasidėjus", - teigė A.Stancikienė.
