Anot jos, nors seniau buvo žadėta, kad tik šiaurinė Lietuvos dalis pateks į šiltąją zoną, pagal dabartines prognozes, visoje Lietuvoje turėtų būti vasariški orai.
– Ar toks karštis, koks vyrauja dabar, būdingas vasaros pradžiai?
– Iš tiesų dar tik kalendorinė vasaros pradžia, nors pagal temperatūrą taip pat jau panašu, kad tikrai vasara. Ar tai būdinga? Yra buvę ir iki 33 laipsnių šilumos, bet yra buvę ir 2,7 laipsniai šalčio šią dieną. Diapazonas didelis, visko yra buvę. Tiesa, 30 ar 33 laipsnių karštis laikėsi vieną dieną, o ne taip, kaip dabar, kai karščius turime savaitėmis ar dešimtadieniais.
Gegužę tikrai turėjome kalnelius – pirmą dešimtadienį buvo 3,4 laipsnio aukštesnė temperatūra, antrą dešimtadienį – 0,5 laipsnio žemesnė temperatūra, nei turėtų būti, o dabar – vėl 3,6 laipsnio aukštesnė temperatūra. Šiuos kalnelius turime jau ne pirmą kartą, ne pirmą sezoną ir ne pirmą mėnesį. Atrodo, kad taip ir toliau linguosime.
Beje, kaip žadėjau, amerikiečiai birželio prognozes vėl pakeitė. Tai padarė sąžiningai – pašildė. Lietuvą jau įtraukė į šiltesnį rajoną. Anksčiau šilumos viršūnėlė buvo nurodyta ties Biržais, vėliau – ties Ignalina buvo ta viršūnėlė, o dabar jau visa Lietuva patenka į šiltesnę zoną. Lietuvoje temperatūra birželio mėnesį turėtų būti 1,5–2 laipsnių aukštesnė.
– Kiek išskirtinė situacija šiomis dienomis, kai karšta visoje Lietuvoje, o taip pat ir pajūryje vyrauja net apie 30 laipsnių? Paprastai juk būdavo atvirkščiai.
– Taip, paprastai būdavo atvirkščiai. Dabar Klaipėda jau ne pirmą kartą stebina ir šalčiais, ir karščiais, kurie didesni nei rytinėje dalyje. Dabar vyrauja rytų vėjas, todėl jis visą vandens įšilimą nuneša tolyn, o šiluma ateina nuo žemyno.
Dar kitas dalykas – yra pernaša iš šiaurinio krašto, todėl pirmiausia į tą srautą patenka būtent Klaipėda. Todėl kai kada ir šalčiai, ir karštis nuo Skandinavijos į Klaipėdą ateina anksčiau nei į rytinę Lietuvos dalį. Dar, prisidėjus rytiniam vėjui, sakyčiau, kad jiems nepavydžiu naktų.
– Drėgna ir karšta?
– Taip, tai vadinamosios tropinės naktys. Tai yra naktys, kuriomis nepailsi, nes temperatūra laikosi apie 20 laipsnių. Be to – drėgna. Žmogus verda savo sultyse ir poilsio nėra.
– Bet vanduo, anot hidrologų, šaltas – apie 7 laipsnius.
– Taip yra todėl, kad rytų vėjas nuneša tą vandenį, kuris buvo įšilęs. Jis nunešamas gilyn, į ekvatoriją, todėl vanduo atvėsęs. Galima pasidžiaugti tik tuo, kad gali atsivėsinti, nes kitaip yra labai tvanku. Ta tvankuma tikrai žmogų vargina, nes jis negali pailsėti nei dieną, nei naktį.
Jutiminė temperatūra dar didesnė, kūnas jaučia dar didesnę temperatūrą, nei rodo termometrai. Galima dar pridėti kokių 10 laipsnių. Įsivaizduokite, naktį temperatūra siekia iki 30 laipsnių, bent jau tokia temperatūra juntama.
Šiek tiek galiu paguosti – artimiausiomis dienomis atvės iki maždaug 24 ar 23 laipsnių. Toks atvėsimas visai malonus ir naktį jau džiaugsmas bus didesnis, nes jos bus šiek tiek vėsesnės.
– Ar čia šilumos banga padarė tokią įtaką, kad žmonės pastebi ir labai nustemba, jog gegužės pabaigoje, birželio pradžioje pražydo jazminai, baigia nužydėti kaštonai, nors tai paprastai vykdavo birželio pabaigoje.
– Jau ne pirmą kartą taip. 2008 m. alyvos žydėjo kovo mėnesį. Žinote, dabar su klimato kaita yra tiek įvairių nukrypimų. Dar vienas dalykas – labai įdomiai pasiskirstė kritulių zonos. Pavyzdžiui, žemaičiai gavo pakankamai drėgmės, o aukštaičiai iki šiol vylingai dairosi į dangų ir laukia tos drėgmės, nes tikrai sausa. Tas lietus labai įdomiai tokiais lopais nušniokščia per 10–15 minučių. Vanduo labiau nubėga nei susigeria ir vėl vyrauja kaitra.
– Kokia ši diena klimato istorijoje?
– Kaip minėjau, yra buvę ir 33 laipsniai, ir 2,7 laipsniai šalčio, yra buvę, kai gana gausiai palijo. Pavyzdžiui, 1985 m. mėnesį Pakruojyje birželio 1 d. per dvi valandas prilijo 115,2 mm kritulių. Tai yra apie 12 gerų kibirų į 1 kv. m per dvi valandas. Įsivaizduojate, kas darėsi ant žemės.
