Karšti orai verčia prabilti apie siestą

 (71)
Karšti orai verčia prabilti apie siestą
Vilniuje karaliavo karštis
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Lietuvoje įsitvirtinęs karštis tapo tikru išbandymu visiems – lauke dirbantiems kelininkams, statybininkams, gatvių prekeiviams, senų transporto priemonių vairuotojams, biurų, į kurių langus pleškina saulė, darbuotojams ir net poilsiautojams.

Gydymo įstaigas užplūdus perkaitusiems pacientams tenka prisiminti specialistų patarimus pasimokyti iš siestos tradicijas turinčių pietiečių. DELFI pašnekovai tokią idėją vertina prieštaringai.

Lauko darbininkai galynėjasi su karščiu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė nepavargsta kartoti, kad žmonės turėtų rūpintis savo sveikata ir taikytis prie klimato pokyčių, tačiau dažnas kaštą dieną nepasivargina net galvos pridengti ar į rankinę vandens butelį įsimesti.

„Mūsų organizmas išgarina nepaprastai daug vandens ir vien dėl to, kad neišgėrė gurkšnio vandens, žmogus gali net nualpti. Turėtume pasimokyti iš pietiečių. Kai pas mus per pietus žmonių pilnos gatvės, ten net parduotuvės uždarytos, nes yra siesta. Kai karštis tampa visai nepakeliamas, jie renkasi pabūti į bažnyčias, kurios pietų šalyse labai erdvios“, - DELFI teigė specialistė.

Šiomis dienomis Lietuvą užplūdęs karštis per pietus į gatvę išgina tik tuos, kuriems būtina išeiti. Tačiau dėl savo profesijos lauke dirbti priversti žmonės kol kas savo dienotvarkės nekeičia. Pasak „Kelių remonto grupės“ generalinio direktoriaus Vidmanto Norkaus, kelininkai dirba įprastu režimu, įmonė tik nemokamai juos aprūpina vandeniu.

„Dirbti mums labiau trukdo liūtys, o karštis laikosi tik kelias dienas, neištirpsime. Dabar dirbti pradedame nuo 7.30 val. Jei karšta bus ilgiau, tuomet galvosime, ką daryti. Galbūt pradėsime dirbti nuo 5 val. ryto iki 10 val., o po to – nuo kokios 15 val. Tokią praktiką jau esame taikę ir anksčiau. Kita vertus, nauji ekskavatoriai turi oro kondicionierius. Dirbantiems prie asfalto – blogiau. Tačiau dabar vyksta labiau paruošiamieji darbai, asfaltuosime rugpjūtį – tuomet gal nebus tokių karščių“, - svarstė pašnekovas.

Tuo tarpu UAB „Grinda“, atliekančios kelių tiesimo ir remonto darbus, atstovo Vlado Grosmano karščiai nebaugina. „Reikia džiaugtis šiluma – juk tuoj vėl bus šalta, niūru, tamsu, prasidės lietūs, o mes ir vėl keiksime orus. Darbo grafikų keisti neketiname. Jei yra darbo, dirbame ir prieš darbą, ir darbo metu, ir po jo. Darbininkai nesiskundžia – jie skundžiasi, kai darbo nėra. Per karščius dirbti naktį? Betgi naktinis darbas taip pat turi savo trūkumų. Net kai laikas persukamas viena valanda, jau niurzgame, kad organizmui blogai“, - tikino pašnekovas.

Medikai visgi teigia, kad dirbti karštoje aplinkoje yra pavojinga. Karštuoju metų laiku fizinius darbus patariama atlikti tik ryte ar vakare. Pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 17 val. Darbdaviai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į darbuotojus, dirbančius lauko sąlygomis: parūpinti natūralaus pluošto, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą darbo drabužiais, neleisti darbuotojams dirbti išsirengus iki pusės, be galvos apdangalų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informacijoje teigiama, kad karčių metu judėti reikia gerokai lėčiau, todėl lauke dirbantiems žmonėms darbdaviai turi sumažinti darbo krūvius. Mat kuo sunkesnis darbas yra dirbamas, tuo daugiau šilumos pasigamina žmogaus organizme, kuris gali nespėti jos išgarinti, o tuomet atsiranda pavojus šiluminiam smūgiui. Negydomi šiluminio smūgio simptomai sukelia smegenų funkcijų apribojimą, spazmus, galiausiai sąmonės aptemimą, jos netekimą ar net komą.

Todėl dirbant karštyje, darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau jos turi būti ne retesnės kaip kas 1,5 val.

Istoriškai siesta lietuviams nėra svetima

Pasak medikų, anksčiau žmonės perkaisdavo daug rečiau. Mat keldavosi su saule, per karštymetį numigdavo, o vakare vėl į laukus bėgdavo ir dirbdavo iki tamsos. Be to, mūsų protėviai gėrė rūgštų pieną, pasukas, girą iš džiovintos duonos, užkąsdavo lašinių arba rūkyto kumpio su šviežiais agurkais, ant kurių dar druskos užsiberdavo. Taip papildydavo natrio chlorido atsargas, kurias išprakaituodavo.

Tokiu ritmu vis dar gyvena pietiečiai. Net Ispanijos kurortuose nuo 12-13 iki 16-17 val. kai kurių parduotuvių duris poilsiautojai randa uždarytas. Nekurortiniai miesteliai pietų metu yra išmiręs – nė gyvos dvasios nesutiksi. Apie siestos būtinybę lauko darbininkams šiemet prabilo ir Rusijos visuomenės sveikatos specialistai.

Biure dirbanti vilnietė Vilma teigia siestos idėją palaikytų ir Lietuvoje. „Jaučiu, kad po pietų, prasidedant patiems karščiams, produktyviai dirbti daug sunkiau. Aš galiu į darbą ateiti 7 val. ir dirbti, tarkime, iki 12 val., o po siestos darbą baigti vėliau. Tik kur dingti per siestą tiems, kurie toli gyvena? Biuruose kažin ar atsiras vėsių vietų visiems atsipūsti“, - svarstė pašnekovė.

Siestos idėja patraukli ir „Čili Holdings“ restoranų grupės veiklos valdymo vadovei Tatjanai. „Jau antrą vasarą mus kamuoja karščiai. Jaučiasi, kad žmonės net biuruose nepajėgūs per tokius karščius dirbti. Tačiau Lietuvoje turbūt sunku būtų pakeisti nusistovėjusį gyvenimo ritmą“, - teigė moteris.

Anot pašnekovės, karščiai pakoregavo ir klientų srautus kavinėse. Dieną žmonės, kaip įprasta, pusryčiauja ir pietauja, tačiau daugiausiai žmonių užplūsta vakare – kai atvėsta oras. „Vasarą įrengiamos lauko kavinės, nes lietuviai išsiilgę saulės. Tačiau per karščius lauko kavinės būna netgi tuštesnės – žmonės lenda į vidų, kur veikia kondicionieriai. Jokių pokyčių nepastebėjome tik prekybos centruose esančiose kavinėse. Galbūt daugiau poilsiaujančių žmonių, kurie dieną užsuka apsipirkti, o tuo pačiu ir pavalgo“, - pasakojo „Čili Holdings“ atstovė.

Anot jos, prie sezono taikomas ir kavinių valgiaraštis. Populiariausias gėrimas per karščius – vanduo, kurio pardavimai išaugę kelis kartus. Jis nukonkuruoja lietuvių mėgstamą alų, kurio pardavimus labiau veikia akcijos nei oras.

Karščiai pakoregavo prekių pardavimus

Prekybos centrų tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė pastebi, kad derintis prie karščių tenka ir prekybininkams. Iš parduotuvių lentynų labiausiai graibstomas vanduo, ypač negazuotas ir didesnėmis talpomis.

„Jau antrą vasarą stebime giros pardavimų šuolį į viršų. Taip pat populiarėja kiti gėrimai, kurie reklamuojami kaip natūralūs. Tuo tarpu gazuotų gėrimų pardavimai mažėja. Greičiausiai tai susiję su žmonių gyvensenos pokyčiais – pirkėjai vis dažniau renkasi natūralesnius produktus, be maisto priedų, tačiau per karščius šių gėrimų populiarumas ypač krinta.

Vasaros prekė – ledai, tačiau kai karščiai pasiekia ribą, ledai žmonėms netampa patrauklesni – pardavimo šuolio nepastebime. Mat lietuviai mėgsta vanilinį plombyrą, o jis riebus ir nėra ypatingai gaivus, kaip, pavyzdžiui, būtų vaisiniai ledai, šerbetas. Apskritai žmonės mažiau perka maisto. Vyrauja lengvi produktai – vaisiai, daržovės, lengvos salotos, šluojamas kefyras, rūgpienis, jogurtai. Kefyro per dieną parduodame 70 tūkst. vienetų. Taip pat perkami šašlykai, tačiau dažniausiai prieš savaitgalius, tarp alaus rūšių populiarus silpnesnis, o stipriųjų gėrimų, vyno pardavimai sumažėję“, - teigė pašnekovė.

Anot R. Saulytės, labai populiarios prekės – ledukai ir šaltkrepšiai. „Buvo kuriozinis atvejis, kai Palangoje niekur nerado galvos apdangalo – skubėjome vežti. Labai perkami įvairiausio dydžio skėčiai, mažos pavėsinės, baseinai – sako, kad žmonės juos statosi net balkonuose“, - pasakojo „Maxima“ atstovė.

Kiek pasikeitė ir pirkėjų srautai prekybos centruose: sumažėjo pirkėjų dieną, o didesni jų srautai būna anksti ryte ir vakare. Mat dienos metu dažniausiai apsiperka pensinio amžiaus žmonės ir mamos su mažais vaikais, o medikai šioms žmonių grupėms per karščius nerekomenduoja kišti nosies į lauką. Tačiau vėlyvu metu pirkėjų nepadaugėjo – dauguma visgi apsiperka iškart po darbo. Naktį prekybos centrus pamėgę tik poilsiautojai, todėl kurortuose kai kurių parduotuvių darbo laikas prailgintas.

Anot „Eurovaistinės“ tinklo atstovės Lauros Morinienės, per karščius ieškomiausias žmonių vaistinis preparatas – su kalio ir magnio druskomis. Greičiausiai jį medikai rekomenduoja lėtinių širdies ir kraujotakos sutrikimų turintiems žmonėms, kuriems ypač pavojingas vandens ir druskų netekimas. Taip pat dažniau žmonės kreipiasi vaistų nuo apsinuodijimo. „Įdomu, kad apsinuodijama ne tik sugedusiu maistu, bet ir šviežiu, tačiau per riebiu. Per karščius organizmas nesugeba jo suvirškinti. Taip pat kreipiasi mamos, kurių vaikai „sublogavo“ prisigėrę vandens iš ten, kur jo negalima gerti – ežerų, fontanų“, - sakė pašnekovė.

www.DELFI.lt
 
71
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Sveikata

Siūlo keisti žalos pacientams atlyginimą (6)

2014 spalio mėn. 20 d. 18:45
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas sako, kad devynerius metus galiojanti pacientams padarytos žalos atlyginimo tvarka yra labai sudėtinga ir neefektyvi, ją reikėtų keisti atsisakant civilinio draudimo ir įkuriant specialų fondą žalai atlyginti.

Stebuklas? Nigerija įveikė Ebolos virusą (13)

2014 spalio mėn. 20 d. 17:25
Stebuklas? Nigerija įveikė Ebolos virusą
AOP nuotr.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį paskelbė, kad Nigerijai pavyko likviduoti Ebolos viruso protrūkį, nes per 42 pastarąsias dienas nebuvo užfiksuotas nei vienas naujas užsikrėtimo atvejis.

Bijote kalorijų? Makaronus teks valgyti kitaip (15)

2014 spalio mėn. 20 d. 15:49
Daugelis žino, kad makaronai nėra labiausiai liekninantis patiekalas, bet jie pernelyg skanūs, kad būtų galima nevalgyti. Atrodo kaip visiška nesąmonė, bet ar leidus makaronams atvėsti ir juos vėl pašildžius, jie gali tapti mažiau tukinantys?

Kaip iš tikrųjų atrodo mitais apaugusi liga? Visa tiesa – vaizdo įraše (11)

2014 spalio mėn. 20 d. 12:29
Narkolepsija serganti moteris nufilmavo savo priepuolį
Stopkadras/Youtube.com
Narkolepsija – sunkiai suvaldomas susirgimas. Šia liga sergantys žmonės gali tapti mieguisti ar „atsijungti“ be jokios matomos priežasties. O viena narkoleptikė nutarė pasauliui parodyti, kaip iš tikrųjų atrodo ši liga.

Švedija gali ramiau atsikvėpti: įtarimai dėl Ebolos nepasitvirtino atnaujinta (28)

2014 spalio mėn. 20 d. 10:26
Švedijos sostinėje Stokholme į ligoninę paguldytas vyras, kuriam įtariamas Ebolos virusas. Į Arlando oro uostą jis atskrido iš Artimųjų Rytų, praneša "Aftonbladet".