Šįmet ketinama apmokėti 11-os tūkstančių universitetų studentų bei 10-ties tūkstančių kolegijų auklėtinių studijas. Praėjusiais metais valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius siekė 24 tūkst. – kiek mažiau nei 16 tūkst. universitetuose ir iki 8 tūkst. kolegijose. Apie pusę jų už studijas nemokėjo iš viso, o kita pusė mokėjo dalinę studijų įmoką – 520 Lt. Dalis mokėjo pilną studijų kainą. 2008 m. už studijas visiškai nemokėjo 12 tūkstančių universitetų ir kolegijų pirmakursių, o 2009 m. tokių turėtų būti 21 tūkstantis. Negavę studijų krepšelio mokės pilną studijų kainą.
„Lyginant su ankstesniais metais, visiškai nemokamų vietų skaičius yra gerokai didesnis“, - DELFI sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Be to, pasak jo, už studento ruošimą aukštosios mokyklos gaus dvigubai daugiau lėšų nei gaudavo iki šiol.
Kalbėdamas apie gausiančius studijų krepšelius G. Steponavičius sako nevartojantis žodžio „gabiausi“.
„Sakyčiau, kad daugiau kaip pusė bendrojo lavinimo mokyklas šįmet baigsiančių abiturientų galės studijuoti nemokamose - valstybėse finansuojamose vietose“, - tikino švietimo ir mokslo ministras.
Pasak jo, kaip ir anksčiau, Vyriausybė kasmet skelbs valstybės finansuojamų vietų skaičių. „Natūralu, kad valstybės finansinės galimybės – vienas iš svarbių faktorių. Tačiau galiu tvirtai pasakyti, kad didesnio valstybės finansuojamų vietų mažinimo nei prognozuočiau, nei pats ketinu tokia linkme siūlyti kreipti“, - paklaustas, kaip ateityje keisis studijuojančiųjų nemokamai skaičius, sakė švietimo ir mokslo ministras.
Švietimo ir mokslo ministras sako, kad Vyriausybės įsipareigojimas sudarys galimybes kuo didesniam skaičiui, pirmiausia motyvuotiems ir pažangiems jauniems žmonėms, studijuoti nemokamai. „Tai išliks neabejotinas prioritetas“, - tikino G. Steponavičius.
Profsąjungų lyderė įžvelgia Konstitucijos pažeidimus
Ministro ir Vyriausybės pažadais ateityje pastebimai nemažinti nemokamai studijuojančių studentų skaičiaus abejoja Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) pirmininkė Asta Lapinskienė. Ne viename interviu ji yra teigusi, kad toks krepšelių skaičius skiriamas tik šįmet – esą ateityje jų gerokai mažės, tad norintys studijuoti bus priversti iš bankų imti paskolas.
„Visuotinės krizės sąlygomis iš kur pinigai atsiras? Jų fiziškai nėra ir nebus“, - įsitikinusi A. Lapinskienė. Pasak jos, yra ir antra problemos pusė - nekeičiant Konstitucijos ministras ir Vyriausybė savo sprendimais bando priimti antikonstitucinius sprendimus visų žmonių sąskaita.
LAMPSS pirmininkė teigia, kad, Konstitucinio Teismo sprendimu, aukštasis mokslas nemokamas gerai besimokantiems studentams. „Tačiau krepšelius duoda mokiniams pagal rezultatus mokykloje“, - stebėjosi ji.
Antra, aiškina A. Lapinskienė, Konstitucijai esą prieštarauja ir gerai besimokančiojo studento sąvoka. Tai, pasak jos, kintantis dalykas, tačiau naujame Mokslo ir studijų įstatyme įteisinama, kad krepšelį gavęs studentas jį išlaikys bent porą metų, kol bus peržiūrėti jo mokymosi rezultatai. „Dvejus metus jis galės „mušti bimbalą“, - sakė A. Lapinskienė.
„Kada žmogus miršta, jam daro šoko terapiją. Bet jei žmogus dar gyvas ir vaikšto, jį gydo. Jei jums skauda skrandį, jo iškart nepjauna. Taip pat ir su aukštuoju mokslu – aukštasis mokslas – ligonis, bet ne mirtinas. Nėra tokia situacija, kad viskas supuvę, sugriuvę, Lietuva neturi mokslininkų. To nėra – ir mano paruošti studentai dirba Vokietijoje, Airijoje, Islandijoje ir labai gerai uždirba. Tai ar aš blogai juos paruošiu?“, - DELFI atkreipus dėmesį, kad dėl ekonominio sunkmečio pinigų nemokamai studijuoti gerai besimokantiems gali nebūti ir paliekant senąją tvarką, nevykdant reformos, sakė LAMPSS lyderė.
B.Burgis: universitetuose studentų per daug
„Universitetuose studentų aiškiai per daug. Reiktų padaryti taip, kaip buvo prieš 40 metų – įstojimas į universitetą turėtų būti prestižinis dalykas. Nuo vaiskytės kiekvienas žinotų, kad norėdamas įstoti į universitetą, turi arti juodai, būti geriausias klasėje. Žmonės pamiršo, kas buvo prieš 40-50 metų, kai stojimas į institutą buvo garbė visam kaimui, visi šnekėdavo apie sugebėjusį įstoti. O dabar kas nori, tas ir įstoja – tai negerai“, - įsitikinęs Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis.
Pasak jo, mažinant universitetų skaičių reikia kelti universiteto prestižą. Mat dabar, sako B. Burgis, nors ne visi gali tapti kosmonautais, užtat atrodo, kad universitete gali studijuoti visi. Tačiau jis pastebi, kad universitetų sistema nepasiruošusi greitai sureaguoti ir priimti tik gerai pasiruošusius.
Direktorius sako, kad jei dabar daug stoja nesvarbu kur, tik dėl diplomo, tai vykdant reformą negavusieji studijų krepšelio gerokai pagalvos, už kurias studijas verta mokėti – pavyzdžiui, mediciną ar vadybą. „Sunku prognozuoti, tačiau esu linkęs laikytis nuostatos, kad nuosekliai reikia mažinti universiteto studentų skaičių. Jų tikrai per daug, tiek tokiai šaliai kaip mūsų nereikia. Tai skamba žiauriai, bet tiesa“, - kalbėjo B. Burgis.
Panašios nuomonės laikosi Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė Vilma Petrikaitė. „Studentų perskirstymas į kolegijas tiesiog sveikintinas. Nes dabar studijuoti universitetuose yra mada, tampa būtinybe baigti universitetą, o iš tikro pamirštama, kad kolegijose irgi ruošiami specialistai“, - kalbėjo ji.
Pasak V. Petrikaitės, kolegijose gaunama daugiau praktinių žinių. Tuo tarpu universitetų kokybė suprastėjusi - nereiškia, kad baigęs universitetą esi geras specialistas.