Pulkovskaja astronomijos observatorijos kosminių tyrimų skyriaus vadovas ir projekto „Astrometrija“, kurį vykdo daugiatikslės kosminės sistemos Rusijos sektorius, vadovas įsitikinęs, kad artimiausiu metu jam pavyks gauti konkrečių įrodymų apie neišvengiamą šio laikotarpio artėjimą, rašo Italijos laikraštis „La Stampa“.
Chabibullo Abdusamatovo manymu, ledynmetis prasidės staigiai susilpnėjus Saulės spinduliavimo intensyvumui. Pastaruosius 100 metų Saulės spinduliavimo intensyvumas tik stiprėjo, tačiau dabar mokslininkai pastebi priešingą tendenciją. Kaip pažymi astrofizikas, mes atsidūrėme ant pasikartojančio „mažojo ledynmečio“, kuris buvo pastebimas šiauriniame Žemės pusrutulyje XIV-XIX a., slenksčio.
Kaip pabrėžia Rusijos astrofizikas, apie tai, kad saulės aktyvumas pasiekė minimalią fazę, liudija sumažėjęs Saulės dėmių skaičius.
Primename, kad dar prieš dvejus metus apie šį reiškinį ir būsimą mažąjį ledynmetį kalbėjo ir NASA tyrėjai. Kaip pabrėžė tuomet tyrėjai, tokio mažo dėmių skaičiaus Saulės paviršiuje nebuvo daugiau nei pusę amžiaus.
2008 m. Saulėje įvyko ir kiti anomalūs reiškiniai. Vidutinis slėgis sumažėjo 20 proc., lyginant su dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio viduriu. Be to, 30 proc. susilpnėjo foninis magnetinis laukas.
Saulės dėmės – tai zonos, kuriose temperatūra beveik 1000 laipsnių žemesnė, nei kitose Saulės paviršiaus srityse, todėl jos ir atrodo tamsesnės, nors jų temperatūra siekia 5000 laipsnių Celsijaus. Šios dėmės susijusios su sudėtingais magnetiniais reiškiniais, vykstančiais Saulės paviršiuje.
Būtent prieš dvejus metus JAV mokslininkai priminė, kad 1645–1715 m. laikotarpiu buvo užfiksuotas precedentų neturintis Saulės aktyvumo minimumas, ir tuo metu Žemėje buvo „mažasis ledynmetis“ – ypač šaltų žiemų laikotarpis.
Kaip mano Rusijos mokslininkas Chabibullo Abdusamatovas, nepaisant to, kad pasaulinio atšilimo problema nebegresia, žmonijai nėra kuo džiaugtis, nes kai planeta atšąla, vyksta daug baisesnės katastrofos, nei pasaulinio atšilimo laikotarpiu.
