Dėl jų kinologas tikina negalintis nei kada panorėjęs šunų dresuoti, nei kojos pats vienas įkelti – bijo būti paklydėlės kulkos kliudytas. Mat, pasak kinologo, ne vienas kaimyninės sodybos šeimininkas savo keturkojo jau netekęs.
Nors R.Misevičius pasakoja ir medžiotojų, ir politikų prašęs nutildyti šūvius jo miške, tačiau iki šiol šie gąsdina ir šeimą, ir šunis.
Rajono vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas kinologui dar prieš keletą metų pažadėjęs, kad Savivaldybės komisija peržiūrės medžioklės plotų ribas.
„Laukiau, laukiau, o paskui išgirdau, kad Savivaldybei esą tai labai brangiai kainuotų. Dėl manęs gali tų plotų ir nekeisti, bet tegul medžiotojų klubo vadovas ateina pas mane, padarytume sutartį, grafikus, kada bus medžiojama. Kad aš žinočiau, kada man nesant kažkas mano miške vyksta“, – aiškina R.Misevičius.
Sulaukė grasinimų
Kinologas tvirtina, kad medžiotojams su juo susitarti nebūtų sunku, mat klubo buveinė įkurta netoli sodybos. Nors medžiojančius vyrus šunų augintojas tikina sutinkantis neretai ir vieni kitus neblogai pažįstantys, tačiau bendros kalbos nerandantys.
„Nenoriu viešai įvardyti medžiotojo pavardės, grasinusio nudėti mano šunį, jei tik šis nuklys nuo sodybos. Vienas medžiotojas aiškiai leido suprasti, kad netriukšmaučiau dėl tų plotų, esą aš vienas, o būrelyje – net keturiasdešimt vyrų“, – „Sekundei“ pasakojo R.Misevičius.
Specialiai dėl šunų sodybą įsigijęs kinologas dabar dėl pokšinčių šūvių į ją dažnai bijo net koją kelti. Kinologą stebina, kad medžiotojai miške gyvenančių žmonių interesų nepaiso.
„Kaimynų šuniukas nutrūko – pokšt ir nušovė. Ereliais medžiotojai jaučiasi – kaip sovietiniais laikais“, – mano keturkojų augintojas.
R. Misevičius nenori nė galvoti, kuo baigtųsi, jei medžiokliai nupiltų jo dresuojamą keturkojį. Pas kinologą į miško sodybą suvažiuoja ir muitininkai, ir pasieniečiai su savo apmokytais šunimis, vertais daugiau nei 20 tūkst. litų.
Savivaldybei kerta per kišenę
Rajono vicemeras V. R. Gritėnas tvirtina, kad Savivaldybė, miško savininkui prašant, gali jo teritoriją išbraukti iš medžioklės plotų, tačiau abejoja, kad dėl to kinologas pasijustų geriau. Mat, pasak mero pavaduotojo, net ir miške palaidi šunys negali lakstyti, o dresuoti leidžiama tik aptvertose aikštelėse.
V. R. Gritėno teigimu, Savivaldybė sulaukia nemažai privačių miškų savininkų prašymų uždegti raudoną šviesą medžiotojams. Tačiau neką mažiau po kurio laiko vėl rašo sutikimus įleisti vyrus su šautuvais, nes paskelbus miško plotą medžioti neleistina zona, joje šaudyti negalima net pačiam savininkui.
Maža to, jei medžioti uždraustos teritorijos pašonėje miško žvėrys nusiaubs ūkininkų pasėlius, nuostolius teks atlyginti miško šeimininkui.
„Susipyksta miškų savininkai su medžiotojais, prašo mūsų uždrausti medžioti, susitaiko – vėl leidžia. Savivaldybei kiekvienas toks persigalvojimas pinigus, ir ne mažus, kainuoja. O naudos nė viena pusė iš to neturi“, – įsitikinęs vicemeras.
Medžiotojai nenusileidžia
Medžiotojai privačių miško plotų užleisti dresuojamiems keturkojams nenusiteikę.
Kinologui priklausančiame miške medžiojančio „Jutiškių“ būrelio pirmininkas Alvydas Liulevičius tikina esąs nustebęs dėl šunų augintojo pretenzijų.
Medžiotojų vadovas teigia iš R.Misevičiaus jokio prašymo nėra sulaukęs. A.Liulevičius tvirtina, kad medžiojantys vyrai nei šunims, nei sodybų šeimininkams jokio pavojaus nekelia.
„Nei į mes į tą sodybą einam, nei ką ten darom, nei grasinam. Jei bijo, tegul visoje Lietuvoje medžioti uždraudžia, nes Kėdainiuose neseniai medžiotojas varovą nušovė. Nelaimingų atsitikimų visur būna“, – mano A.Liulevičius.
Kinologo prašymas su juo suderinti medžioklės grafiką nustebino ir Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininką Petrą Narbutą. Anot jo, tokių grafikų dažnas būrelis nė neturi, mat medžioklės taisyklės juos tik rekomenduoja parengti, bet ne reikalauja.
