Didžiojo medžioklės sezono pradžia - spalio 15–oji, kai oficialiai leidžiama medžioklė su varovais, tačiau tradicinis varovinės medžioklės atidarymas siejamas su lapkričio 3-iąją minima šv. Huberto diena.
Dauguma medžiotojų varovinės medžioklės atidarymą nukelia į savaitgalį po lapkričio 1-osios. Iki tol paprastai nukrenta lapai, tad miškuose būna geras matomumas.
„Žmogus, kuris nesidomi gamta, nebus ir medžiotojas. Šių laikų medžiotojas – ne mėsininkas, o turintis ryšius su gamta. Šis sportas gana brangus – kainuoja ir šautuvas, ir nuvykimas į medžioklę. Be to, reikia mokėti už medžioklės vienetus, papildomai žvėris šerti“, - šv. Huberto dieną kalbėjo P. Narbutas.
P. Narbutas aiškina, šių dienų medžiotojai – gamtos mylėtojai. Jo teigimu, sumedžioti žvėrys pagerbiami: baigus medžioklę, laimikis suguldomas pradedant nuo paties stambiausio, medžiotojai nusiima kepures ir juos pagerbia tylos minute, užkuriamas laužas. Į pirmąją medžioklę paprastai renkasi ir medžiotojų šeimų nariai.
Medžioklės žinovas pasakoja, kad medžiotojo garbės reikalas – sumedžioti vilką, kuris yra retas, gudrus gyvūnas. Tačiau Lietuvoje vilkų nedaug, o jų medžioklės ribojamos. „Sumedžioti elnią gerais ragais taip pat sugebėjimas“, - sakė P. Narbutas.
„Yra įvairių nuomonių. Vieni medžiotoją supranta, kiti – ne. Kada žvėrys daro žalą, keikia medžiotojus, kai pamato einantį lauku piktinasi, kaip galima žvėrelius kankinti. Tačiau šiuo metu jau daugelis medžioklę supranta“, - teigė medžioklės žinovas.
Dalis Panevėžio krašto medžiotojų jau pradėjo medžioklės su varovais sezoną, kiti atidarymo dar laukia. „Tačiau nuo lapkričio 7-os bendras medžiokles su varovais darys jau visi būreliai“, - sako P. Narbutas. Šv. Huberto dieną Panevėžio medžiotojai minės lapkričio 8 d - sekmadienį. Tą dieną jie rinksis ir į Mišias.
Daugiausia reikia medžioti šernus ir bebrus
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys DELFI sakė, kad medžioklė su varovais tęsiasi lapkričio 1- vasario 1 dienomis, tačiau pats medžioklės procesas nenutrūksta beveik visus metus.
Pasak L. Budrio, su lig didžiojo medžioklės sezono pradžia galima medžioti šernus, elnių pateles ir jauniklius, stirnų pateles ir jauniklius, bebrus, ondatras. Plėšrūnus - lapes, usūrinius šunis, audines, kiaunes - galima medžioti visus metus.
Vienų žvėrių medžioklė baigsis metų pabaigoje, kitų – kovo mėnesį. Tačiau, pavyzdžiui, briedžių pateles ir jauniklius bus galima medžioti iki lapkričio 15 d., šernus - iki kovo.
Jei būna sunki gili žiema, varovinės medžioklės gali būti nutraukiamos anksčiau, nei numatyta taisyklėse. Tačiau pastaraisiais metais žiemos nebuvo atšiaurios ir šis terminas nebuvo trumpinamas.
L.Budrio teigimu, šiuo metu didžiulę žalą žemės ūkio pasėliams, biologinei įvairovei daro šernai. „Šernų skaičius turėtų būti mažinamas – praėjusiais metais sumedžioti 35 800 šernų – tokio nebuvo nei sovietmečiu, nei nepriklausomos Lietuvos laikais“, - sakė Aplinkos ministerijos pareigūnas.
Panaši situacija su bebrais, kurių skaičiai ir žalos padarymo mastai auga. Pasak L. Budrio, reikia reguliuoti ir kitų plėšrūnų – lapių, mangutų – skaičių. Šių rūšių skaičius – vienas didžiausių paskutiniais dešimtmečiais, o, pastebi L. Budrys, niekas geriau už medžiotojus populiacijų nereguliuoja.
Sunkmečiu atgyja brakonieriavimas
Jei iki krizės brakonieriavimui augti didelio ekonominio poreikio nebuvo, tai paskutiniu metu situacija keičiasi. „Paskutiniu metu brakonieriavimas visos gimtosios gamtos srityje išaugo – ne tik medžioklėje, bet ir žvejyboje, su tuo kovoti pakankamai sudėtinga, krizė palietė ir mūsų finansines galimybes“, - aiškino L. Budrys.
Tačiau, pasak L. Budrio, nereikia teigti, kad ir visi medžiotojai šventi - sukurtas medžiotojų sąvadas, kur registruojamas kiekvienas medžiotojo pažeidimas. „Tik padarius grubų nusižengimą, policija iš karto konfiskuoja ginklą, leidimą, atima medžiotojo bilietą. Jei anksčiau kai kurie pažeidėjai dar sugebėdavo padarę pažeidimą viename rajone atvažiuoti medžioti į kitą rajoną, šiuo metu tokios galimybės nebėra“, - tikino Aplinkos ministerijos pareigūnas.
L. Budrio teigimu, palyginti su kitomis ES šalimis, pagal žvėrių mastus nesame patys turtingiausi, bet medžiojamųjų žvėrių skaičius Lietuvos miškuose pakankamas. Tai esą rodo užsieniečių Lietuvoje rengiamų medžioklių skaičius.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 30 tūkstančių medžiotojų. Daugiausia gyvūnų Lietuvoje knibžda ten, kur derlingiausia žemė – Vidurio Lietuvoje, Ukmergės, Panevėžio ir Raseinių rajonuose.
