Prieš kelerius metus Lapių sąvartynas degė pats, o dabar čia Kauno valdžia planuoja statyti atliekų deginimo gamyklą.
Tačiau miesto vadovai gavo pylos nuo Vyriausybės atstovų – iki šiol nesuformuotas sklypas, neįkurtas statybos konsorciumas, neparengtos paraiškos Europos Sąjungos fondams.
„Siūloma Kaunui šiam projektui panaudoti iki 30 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. Iki to masinio atliekų deginimo reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą, visas procedūras“, – sako Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Premjeras sako nelabai pažįstąs Kauną ir jo apylinkęs, tačiau spėja, kad naujai atliekų deginimo technologijai – ji ypač populiari Didžiojoje Britanijoje – gyventojai gal ir nesipriešintų.
„Tai vadinamoji autoklavinė technologija, kurios esmė – technologiškai perdirbus atliekas gaunami tiesiog kuro elementai, kurie neturi kokių nors ekologiškai pavojingų sudėtinių dalių“, – aiškina premjeras Andrius Kubilius.
Planuojama, kad po kelerių metų Lietuvoje galėtų veikti maždaug septynios gamyklos, kurios, degindamos atliekas, gamintų elektros energiją.
Uostamiestyje tokios gamyklos statybos turėtų prasidėti kitąmet, mat klaipėdiečiai neprieštaravo, tačiau vilniečiai piestu stoja prieš šiukšlių deginimą sostinės pakraštyje.
