Keletą metų mieste neveikia gyvūnų globos namai. Benamius gyvūnus priglobia tik Savivaldybės bendrovė „Panevėžio specialus autotransportas“, tačiau jos atliekamos paslaugos nesusijusios su globa, keturkojai laikomi keletą dienų, o vėliau nugaišinami suleidus mirtiną injekciją.
Išimtis taikoma tada, kai atsiranda jų šeimininkai ir savo augintinius atsiima, bet persigalvoja nedaugelis.
Nors panašias funkcijas atlieka ir kitų Lietuvos savivaldybių bendrovės, tačiau tik Panevėžyje susiklostė paradoksali situacija, kai atiduotų užmigdyti gyvūnų negali pasiimti norintieji juos auginti.
„Panevėžyje, kaip jokiam kitam mieste, sugauti benamiai, beglobiai arba žmonių atvežti gyvūnai neatiduodami naujiems šeimininkams, o užmigdomi. Visai kitokia tvarka Vilniuje, Kaune. Panevėžyje nėra globos namų – tai pagrindinė problema“, – „Sekundei“ teigė laidos vedėjas Daumantas Butkus.
Pasibaisėjo laikymo sąlygomis
„Keisčiausia ir baisiausia, kad į Savivaldybės įmonę patenkantys sveiki gyvūnai nebeturi jokių šansų išgyventi. Dažniausiai juos atiduoda patys šeimininkai, dėl įvairių priežasčių nebenorintys laikyti keturkojų. Tai, kad jis ateis pasiimti savo augintinio, mažai tikėtina, o kitiems žmonėms tų gyvūnų įmonė neatiduoda“, – stebėjosi „Gamtos patrulių“ vedėja Geda Kumžienė.
Atvykę į Savivaldybės įmonę, kurioje laikomi gyvūnai, „Gamtos patrulių“ laidos vedėjai pašiurpo pamatę, kokios čia sąlygos.
„Labai šalta. Vidaus temperatūra nesiskyrė nuo lauko. Yra porą radiatorių, bet jie beveik nešildo, – pasakojo D.Butkus. – Labai smirda, jokia ventiliacija neįrengta.“
Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ patalpose žurnalistai aptiko kelių mėnesių kačiuką.
„Šeimoje kilo konfliktas ir vyras pareiškė: namuose liks jis arba katinas. Vyriškis katiną atnešė į šią įstaigą – mirties namus. Kačiuko mirties nuosprendis pasirašytas – antradienis bus paskutinė jo diena. Pūkuotas, mielas padarėlis, labai veržėsi pas mus. Norėjome jį pasiimti, pasakėme, kad ieškosime jam šeimininkų, bet mums neatidavė. Teigė, kad tokia tvarka: kačiukas turi išbūti tris dienas karantino sąlygomis“, – pasakojo G.Kumžienė.
Bendrovėje beglobiai gyvūnai nugaišinami antradieniais ir penktadieniais. Juos užmigdo atvykstantis veterinaras. Pastarąjį kartą keturi šunys buvo užmigdyti vakar.
Numarinti šimtai
„Gamtos patrulių“ vedėjai teigė išsiaiškinę, kad praėjusiais metais į Savivaldybės bendrovę buvo atvežta pusę tūkstančio gyvūnų ir tik dėl vieno šeimininkas persigalvojo – jį atsiėmė, kiti buvo nugaišinti.
„Kodėl gyvūnai neužmigdomi iš karto, kodėl dar tris dienas kankinasi baisiomis sąlygomis?“ – stebėjosi G.Kumžienė.
Tvarką, nepaliekančią jokių galimybių išgyventi naminiams augintiniams, yra patvirtinusi Panevėžio taryba, o Savivaldybės įmonė atlieka jai pavestas funkcijas ir laikosi politikų sugalvotų taisyklių.
Vilniuje panašias funkcijas, kaip ir „Panevėžio specialus autotransportas“, atlieka Savivaldybės bendrovė „Grinda“. Ji taip pat užmigdo beglobius gyvūnus, bet vilniečiai atiduoda gyvūnus juos panorusiems pasiimti žmonėms ir apie tai skelbia interneto svetainėje.
Panevėžyje gyvūnai karantino sąlygomis laikomi tris dienas. Tačiau laidos vedėjai teigia, kad toks laikas yra per trumpas ir jo negalima vadinti karantinu. Gyvūnų laikymo sąlygas Panevėžyje žurnalistai lygina su koncentracijos stovyklų.
„Pagal veterinarijos reikalavimus karantino periodas yra dešimt dienų, tada išryškėja, ar gyvūnai neserga pasiutlige. Tik jam pasibaigus galima spręsti jų likimą: jeigu serga – užmigdyti, jei sveiki – ieškoti jiems namų. Tačiau Panevėžyje nelaukiama dešimties dienų, nes laikyti tris ar penkias dienas yra pigiau“, – įsitikinęs D.Butkus.
„Gamtos patrulių“ vedėjai ketina grįžti į Panevėžį antradienį ir pabandyti išgelbėti kačiuką, baigti filmuoti siužetą laidai.
„Mums davė garbės žodį, kad iki to laiko jo neužmigdys“, – vylėsi D.Butkus.
Niūrus kambarys
Kitą dieną po „Gamtos patrulių“ vedėjų vizito Panevėžyje „Sekundės“ žurnalistai nuvyko į „Panevėžio specialų autotransportą“. Vilniečių pasakojimas pasitvirtino. Standartinėse, ligoninės palatos dydžio patalpose stovėjo aprūdiję narvai, kuriuose laikomi atvežti gyvūnai, o pats kambarys atrodė niūrus, sklido gyvūnų išmatų ir šlapimo smarvė. Kambario kampe stovėjo įjungtas nedidelis radiatorius, bet patalpoje buvo ne ką šilčiau nei lauke.
Į patalpą, kurioje savo gyvenimą praėjusiais metais baigė apie pusę tūkstančio gyvūnų, atlydėjęs bendrovės darbuotojas parodė, kur laikomas „Gamtos patrulių“ vedėjus sudominęs pilkas, pūkuotas kačiukas. Gyvūnas, vos pamatęs žmones, striktelėjo ant grotų ir ėmė kaišioti letenėles – rodė draugiškumą ir susidomėjimą. Kitos kameros kampe gulėjo dar vienas katinas – baltas ir gerai įmitęs. Gyvūnas nerodė jokio susidomėjimo žmonėmis ir atrodė liūdnas.
„Šis katinas piktas, todėl jo atsisakė viena močiutė“, – kodėl čia atsirado gyvūnas, atskleidė įmonės darbuotojas.
Mirtininkų daugėja
Žurnalistus atlydėjęs bendrovės Miesto tvarkymo skyriaus vadybininkas Sigitas Vainauskas teigė neįžvelgiantis nieko blogo, kad gyvūnai nugaišinami, nes dažniausiai jie yra beglobiai.
„Jeigu per tris paras neatsiranda šeimininkas, mes juos paprasčiausiai užmigdom. Suprantu, kad gyvūnus reikia mylėti, bet kai labiau pradedama juos mylėti nei žmones, tai taip pat nebegerai. Gyvūnai išmetami į gatves. Viena senutė augina būrį katinų, o šie į smėlio dėžes daro, vaikai jose žaidžia. Atiduosime katiną, o jį ims ir vėl paleis kur nors mieste. Tie, kurie myli gyvūnus ir jais rūpinasi, nueina ir nusiperka, o tokie katinėliai, kaip šis, retai pas mus patenka“, – pasakojo kalbėjo S.Vainauskas.
Įmonės darbuotojas patvirtino, kad savo augintinius nugaišinti dažniausiai atveža patys jų savininkai, o norintiesiems priglausti gyvūną jį atiduoti įmonė neturi teisės.
„Būna, kad vaikams padovanoja, o paskui tą gyvūną mums atneša. Tvarką, kaip turėtų būti prižiūrimi gyvūnai, patvirtina miesto politikai, mes nesame globos namai, o tik karantino įmonė“, – teigė S.Vainauskas.
Bendrovės darbuotojai pasakojo, kad atvežamų gyvūnų padaugėjo po Naujųjų metų, kai darbų netekę daugumas panevėžiečių patraukė į užsienį. Kartais atsisveikinimo su gyvūnais scenos būdavo graudžios – paliekantys savo augintinius panevėžiečiai verkdavo.
Morališkai žiauru
Benas Noreikis, Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas
„Jeigu žmogus atiduoda savo šunį bendrovei, ji tampa jo šeimininke ir turi teisę daryti ką nori. Gali parduoti, gali atiduoti, užmigdyti, nes tai jos turtas. Jeigu gyvūnas yra paklydėlis, pristatytas į tą tarnybą, arba tarnyba pati jį sugauna, tada jis įgauna kitokį juridinį statusą.
Gyvūnas gali būti kito žmogaus nuosavybė, todėl pagal Civilinį kodeksą smulkų gyvūną privalo laikyti dvi savaites, o stambų gyvūną –mėnesį. Tokie Civilinio kodekso reikalavimai. Kituose miestuose šių reikalavimų laikomasi, nes tai numatoma teisės aktuose.
Jeigu Taryba nusprendė, kad gyvūnus galima užmigdyti po kelių parų, tai yra morališkai žiauru, nors teisiškai galbūt ir įmanoma. Miestas bando kontroliuoti gyvūnų populiaciją, juos naikinant. Jeigu neleidžia pasiimti gyvūnų, dėl to galima pakelti didelį vėją. Kas blogo, jeigu žmogus nori paimti gyvūną, jį užregistruoti, paskiepyti? Kodėl gyvūną geriau užmigdyti, nei atiduoti į kitas rankas? Tai yra absurdas. Galbūt „Panevėžio specialus autotransportas“ nenori, kad žmonės vaikščiotų po jų įsteigtą prieglaudą. Įdomu, kas taip nusprendė.
Panevėžys išsiskiria iš kitų didmiesčių. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje yra prieglaudos, yra gyvūnų kontrolės tarnybos, kurios laikosi gyvūnų prieglaudų taisyklių. Panevėžys yra pakankamai didelis, kad turėtų šiuolaikišką prieglaudą.
Miesto Taryba, ko gero, atsižvelgia į tai, kad nėra pinigų, o žmonės vengia registruoti gyvūnus, nesurenkamas registracijos mokestis. Tačiau taip yra todėl, kad savivaldybė yra patvirtinusi neefektyvią gyvūnų registracijos programą. Veiksmingiausia būtų tokia programa, kai kasmet pas veterinarijos gydytojus vedami gyvūnai skiepyti nuo pasiutligės – tai reikalaujama daryti – būtų registruojami, tai galėtų padaryti veterinarai.
Mokestis už šuns registravimą turėtų būti nedidelis, ne didesnis nei 10 litų per metus. Nuo kiekvieno paskiepyto šuns būtų surenkamas mokestis, kuris tektų Savivaldybei, o ši tuos pinigus galėtų skirti gyvūnų prieglaudoms. Būtų surenkama žymiai daugiau pinigų ir žmonės nevengtų mokėti mokesčio.