Liūčių nedaugėja
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė liepos mėnesio daugiametė temperatūra Lietuvoje – 16,7 laipsnio. Visame pasaulyje ji apskaičiuojama naudojant 1961-1990 metų temperatūrų duomenis. Tačiau jau keletą metų temperatūra būna kiek aukštesnė. Jos kilimą Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras, kurio duomenimis naudojasi ir mūsų sinoptikai, prognozuoja ir šiemet.
Labiausiai temperatūra nuo vidutinės turėjo skirtis pirmąją savaitę – panašu, kad prognozė pasitvirtino. Centro duomenimis, mažiausias temperatūrų skirtumas bus trečią liepos savaitę.
Beje, liepos šilumos rekordas buvo registruotas 1994 m., kai oras įšildavo iki 34-37 laipsnių. Tačiau buvo metų, kai itin sustiprėjus vakarų srautams, liepa buvo išties vėsi (1993, 1996, 1998). Tuomet dažniausiai šiltesnis būdavo rugpjūtis.
Tuo tarpu liepos mėnesio kritulių kiekis numatomas šiek tiek mažesnis už vidutinį daugiametį. Pastarasis Lietuvoje siekia apie 79 mm. Daugiausiai kritulių turėtų iškristi paskutinę savaitę, mažiausiai, net perpus mažiau, turėjo iškristi pirmąją savaitę, tačiau, akivaizdu, kai kuriose šalies vietose šios prognozės nepasitvirtino.
Hidrometeorologai pastebi, liepos mėnesį neretai iškrinta daugiausia kritulių – kartais net iki 110 mm. Šilumos ir drėgmės derinys sukelia trumpalaikes, bet gana stiprias liūtis. Smarkiausia liūtis, kai per 8 valandas prilijo iki 250 mm, registruotas 1980 m. liepos 1d. Sartų ežero apylinkėse.
„Pastaruoju metu vidutinė liepos temperatūra visada būna aukštesnė už vidutinę daugiametę. Tačiau kadangi kalbama apie vidurkį, labai sudėtinga pasakyti, kaip tai pasijaus žmonėms. Gali būti labai šiltos naktys ir nelabai šiltos dienos, tačiau vidutinė temperatūra bus pakankamai aukšta. O gali būti šaltos naktys, bet labai karštos dienos – vidurkis bus vis tiek tas pats“, - teigė Hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Railienė.
Specialistė įspėjo, kad jeigu pirmomis dienomis buvo karšta, nereikėtų tikėtis, kad tokia šiluma išliks visą mėnesį. Anot jos, spręsti apie faktinius orus iš vidutinės temperatūros prognozių neįmanoma. Tuo tarpu detalesnės prognozės nėra patikimos – užtenka, kad ciklonas atslinktų pusdieniu anksčiau, negu tikėtasi, ir viskas griūna. Kol kas tiksliau galima prognozuoti tik 3 dienų orus.
„Kada ir kaip iškris prognozuojama kritulių norma, taip pat pasakyti beveik neįmanoma. Štai birželį Kėdainių rajone mėnesio norma iškrito per vieną liūtį, - svarstė V. Railienė. – Kita vertus, negalėčiau teigti, kad tokių anomalijų daugėja. Nėra buvę nei vienų metų, kad nepasitaikytų smarkių lokalių liūčių. Kasmet jų fiksuojama iki 10“.
Orų takoskyra – liepos 10-oji
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. dr. Gintautas Stankūnavičius taip pat pabrėžė, kad visos ilgalaikės prognozės yra eksperimentinės. „Žiūrėjau dviejų pagrindinių centrų – Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro ir Kolorade esančio centro – prognozes. Europiečiai prognozuoja liepą šiltesnę, o amerikiečiai teigia, kad temperatūra bus šiek tiek žemenė už normą. Ir kuriuo dabar tikėti?“ – klausė pašnekovas.
Anot jo, liepa paprastai dalinama į du laikotarpius. Pirmasis trečdalis (apie 10 dienų) yra vienoks, likę du trečdaliai – kitokie. Pavyzdžiui, jei pirmoji mėnesio pusė – vėsi ir drėgna, antroji greičiausiai bus sausa ir šilta, o išvedus vidurkį gausime normą. Taigi prisimenant pirmosios liepos savaitės orus, galima tikėtis, kad likusios mėnesio dienos bus sausesnės.
„Tačiau reikia nepamiršti, kad beveik sausros sąlygos buvo pavasario mėnesiais, todėl tikėtis tokių pačių sausų orų ir vasarą būtų nelogiška. Gamtoje visgi yra šiek tiek pusiausvyros. Tačiau rugpjūtį tikrai galima tikėtis panašių orų, kokie bus pastarąsias tris liepos savaites. Mat labiausiai oras keičiasi pereinant iš birželio į liepą. Tik rugpjūtį ilgėja, todėl šaltėja naktys“, - pasakojo G. Stankūnavičius.
Be to, šiluma pas mus labai priklauso nuo saulės spinduliuotės. Jei nusistovi saulėti orai, net jei temperatūra nėra labai aukšta, mums atrodo šilčiau. Taip pat aiškiai pastebima šiltesnių žiemų tendencija. Tuo tarpu apie vasarą to pasakyti negalima. Žmonės, kurie teigia, kad vasaros tapo karštos, tiesiog yra pamiršę ankstesnius karščius. Pavyzdžiui, labai karšta liepa buvo 1994 m., 1997 m. buvo karštas rugpjūtis, 2002 m. – karšta beveik visa vasara, 2006 m. vėl pasižymėjo liepa.
Paklaustas, kas yra lietuviška vasara šiandien, G. Stankūnavičius tik šyptelėjo. „Pastaruoju metu vasaros tapo geresnės. Taigi turėtume džiaugtis. Prisimenant 70-tuosius, 80-tuosius metus, lietinga būdavo kas antra vasara“, - teigė pašnekovas.
Dar šiltesnės vasaros tapo miestuose, kurie netgi vadinami šilumos salomis. Taip įvyko dėl padidėjusių transporto srautų bei su jais susijusio užterštumo, didesnių asfalto ir betono plotų, daugėjančių stogo dangų.
