Mokslininkai laikė ledo tiltą svarbiu barjeru, laikančiu likusią šelfo dalį vietoje.
Sugriuvus tiltui, ledas galės lengviau judėti tarp Charcot ir Latady salų į atvirą vandenyną.
Praėjusią savaitę Europos kosmoso agentūros palydovų padarytose nuotraukose matyti, kad ant tilto atsidaro įtrūkimų. Nuotraukose užfiksuota, kaip vakarinėje pusiasalio dalyje, kuri tęsiasi nuo kontinento link Pietų Amerikos pietinio smaigalio, naujai susiformavę ledkalniai plūduriuoja į jūrą.
Profesorius Davidas Vaughanas yra su „Britų Antarktidos tyrimo“ mokslininkais dirbantis glaciologas, kuris sausio mėn. ant ledo tilto įtaisė GPS sekimo aparatą, kad galėtų sekti jo judėjimą.
Anot prof. D. Vaughano, jau kelias savaites buvo tikimasi tilto griuvimo ir, anot mokslininko, greičiausiai tas pat laukia ir už jo esančio ledo šelfo.
„Mes žinome, kad nuo 4 deš. [Wilkino ledo šelfas] buvo visiškai arba labai stabilus ir tada 10 deš. pabaigoje jis pradėjo trauktis. Vis dėlto mes įtariame, kad jis buvo stabilesnis daug ilgesnį laiko tarpą, nei šis“, - BBC News sakė prof. D.Vaughanas.
