Nusipirko per klaidą
Per klaidą prieš dešimtmetį į Pašilių stumbryną iš Čekijos atvežto kaukazietiško kraujo turinčio stumbro devyniems palikuoniams miškininkai ieško naujų šeimininkų. „Kaukazinio porūšio stumbrai prisitaikę prie kalnuotų vietovių ir Lietuvoje laisvėje niekada nėra gyvenę. Juos pardavę išlaikytume vien tik Belovežo stumbrų bandą, tokių, kokie natūraliomis sąlygomis mūsų giriose būdavo sutinkami ir prieš šimtą metų“, – teigė Panevėžio miškų urėdijos urėdas Daugirdas Lukoševičius.
Į grynųjų Belovežo stumbrų bandą kaukazietiško kraujo turintis stumbras Zvergas įsimaišė kone atsitiktinai. Gyvūną stumbrynas įsigijo iš zoologijos sodo siekdamas atnaujinti bandą ir išvengti kraujomaišos, tačiau po trejeto metų pasitvirtino įtarimai, kad naujasis aptvaro gyventojas – kitos nei tikėtasi rūšies. Urėdija pageidautų, kad mišraus kraujo turintys Zvergo palikuonys apsigyventų ne arčiau nei už 100 kilometrų aplink Panevėžį ir neturėtų galimybės susitikti su rajono miškuose laisvėje klajojančia grynakraujų apie 50-ies lietuviškų stumbrų banda. Kad nekiltų grėsmė tikrųjų Belovežo stumbrų veislei, pasak urėdo, mokslininkai netgi siūlę sunaikinti kaukazietiško kraujo turinčius gyvūnus.
Už stumbrą – tūkstančiai eurų
Pasak D.Lukoševičiaus, Pašilių stumbryno parduodamais augintiniais jau domisi du pirkėjai. Vienas jų – verslininkas, svarstantis galimybę pirkti tris stumbrus.
„Norintieji įsigyti stumbrų privalės turėti įrengtus aptvarus, kuriuose būtų ir pievos, ir miško. Šiems gyvūnams negalima leisti ištrūkti į laisvę, tačiau jie turi jaustis ne blogiau nei gyventų natūraliomis sąlygomis“, – teigė urėdas.
Anot jo, dėl kainos dar bus deramasi su potencialiais girių gražuolių pirkėjais, tačiau urėdija tikisi, kad už stumbrą pavyks gauti iki kelių tūkstančių eurų.
Pardavęs devynis mišrūnus Pašilių stumbrynas planuoja atnaujinti bandą ir iš Lenkijos arba Baltarusijos atsivežti grynaveislių Belovežo stumbrų porą. Tačiau įsigijus „darbingą“ patiną stumbrynui teks dalį bandos atskirti, nes 5–6 metų subrendę stumbrai pradeda tarpusavyje konkuruoti ir kovodami dėl lyderio titulo viens kitą gali mirtinai subadyti.
Šiuo metu apie 50 ha užimančiuose Pašilių stumbryno aptvaruose ganosi 21 didingas girios gražuolis. Stumbryne auginami stambiausi laukiniai gyvūnai įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir tarptautinę Raudonąją knygą. Išlaikyti šiuos laukinius gyvūnus Panevėžio urėdijai per metus kainuoja apie 200 tūkst. litų. Iki tonos sveriančius stumbrus pernai aplankė 15 tūkst. gamtos mylėtojų.
„Stumbrynas turi ne tik pažintinę reikšmę. Mūsų tikslas – išsaugoti grynaveislių gyvūnų bandą. Netgi jei lankytojų nesulauktume, tuos žvėris vis tiek augintume“, – tvirtino D.Lukoševičius.
Vyrauja matriarchatas
Pašilių stumbryne gyvenančius girios gražuolius prižiūrinčio jėgerio Ryto Papšio teigimu, gana grėsmingai atrodantys stumbrai iš tiesų yra smalsūs ir neagresyvūs gyvūnai, puolantys tik pajutę pavojų. Kaukazietišką stumbrą nuo Belovežo veislės atskirti neįgudusiai akiai gana sunku. Pasak R.Papšio, kaukazietiški pasižymi ilgesnėmis kojomis ir tarsi dviguba kupra.
Vidutiniškai stumbrai gyvena apie 18 metų, tačiau, anot R.Papšio, stumbryne yra sulaukusių ir 30-ies.
„Stumbrų bandoje vyrauja matriarchatas. Patelės žiaurios – rimtai pasibado, kol išsiaiškina, kuri iš jų vadė“, – pasakojo jėgeris.
Stumbrai Europoje plačiai buvo paplitę dar iki XVI a. Tačiau iki 1854 m. Lietuvoje buvo išnaikinti visi šie laukiniai gyvūnai. Paskutinė laisvėje gyvenusi stumbrė buvo nušauta 1919 m. Belovežo girioje Lenkijoje. Skaičiuojama, kad visame pasaulyje laisvėje gyvena tik 3500 stumbrai.
