„Iš danielių veislyno, esančio Joniškio rajone, atsivežiau keturias pateles ir du patinėlius. Už pateles mokėjau po 1200 litų, už patinėlius – po 1500 litų. Kaip matote, danieliai jau turi mažylių, banda didėja. Žinoma, kol kas man sunku prognozuoti, ar ši investicija atsipirks finansiškai. Tikrai atsipirktų, jei organizuočiau komercines medžiokles, turėčiau restoraną, vaišinčiau svečius prabangiais žvėrienos patiekalais. Tačiau apie tai kol kas galiu tik pasvajoti“, – sako P.Andriūnas.
Gyvena sename sode
Sodybos šeimininkas sako, kad, nors danieliai gana baikštūs, ilgainiui jie pripranta prie žmogaus. Viena danieliaus patelė iš jo rankų netgi ėda duoną.
„Danieliai minta žole, medžių lapais, žiemą pagraužia žievės, atsikasa iš po sniego ūglių, nenušienautų žolių. Ėda pumpurus, uogienojus, giles. Aptvare yra senas obelų sodas, o obuoliai danieliams yra tikras skanėstas. Sako, kad sode laikomų danielių netgi mėsa kvepia obuoliais. Deja, kol kas neragavau“, – šypsosi Povilas.
Žiemą šeimininkas savo augintinių papildomai beveik nešeria, tik duoda avižų. Pernai vienam suaugusiam individui teko po pusantro maišo. Šeimininkė, ravėdama daržą, sumeta į aptvarą žoles. Danieliai ėda ir nupjautus bulvienojus, bulvių lupenas. „Danieliai tikrai neišrankūs gyvūnai“, – tikina P.Andriūnas. Ūkininkas savo augintiniams dar pameta laižomosios druskos. Šeimininkas apgailestavo, kad aptvare nėra jokio natūralaus vandens šaltinio, todėl danieliams tenka gerti iš specialiai pastatytos vonios, kurioje vandenį reikia kaskart pakeisti, o pačią vonią išvalyti.
Įveisti dvarų parkuose
Anot leonpoliškio, jo trijų hektarų ploto aptvare minimaliai papildomai šeriami laisvai galėtų gyventi pusė šimto danielių. „Tiesa, Aplinkos ministerijos patvirtinti normatyvai man leistų čia laikyti net 700 danielių, bet tai jau būtų ferma. Aš noriu, kad žvėrys gyventų beveik kaip laisvėje, o ne kaip tvarte ar zoologijos sode“, – teigia P.Andriūnas. Vyras netgi ketina vieną kitą danielių paleisti į gretimą pamiškę. „Medžioju jau tikrai daug metų, tačiau dar nė karto nesutikau danieliaus miške“, – sako Povilas. Pasak jo, Lietuvoje laisvėje gyvena apie 250 danielių.
Žinoma, kad danieliai gyveno Lietuvoje XVI amžiuje, vėliau išnyko. Vėl buvo įvežti ir paplito kaip dvarų parkų puošmena XVIII–XIX amžiuje. Prieš trisdešimt metų danielius teko dar kartą įveisti. 90 gyvūnų buvo atvežta iš keturių skirtingų šalių – Ukrainos, Čekijos, Vengrijos ir Vokietijos.
Galbūt taps verslu
Leonpoliškis neatmeta galimybės ateityje danielių auginimą paversti papildomu verslu. „Danieliaus mėsa labai kokybiška ir brangi. Kai kurios mėsos perdirbimo įmonės domisi, tačiau mano turima banda dar pernelyg maža, kad būtų galima kalbėti apie danielių pardavimą mėsai. Tiesą sakant, kur kas didesnė vertybė nei mėsa yra šių žvėrelių ragai – pantai. Iš jų gaminami vaistiniai preparatai. Deja, Lietuvos farmacininkai tuo mažai domisi, mieliau žaliavas arba pačius preparatus nusiperka iš užsienio“, – teigia P.Andriūnas. Jis džiaugiasi, kad danieliai nelepūs, atsparūs ligoms, jų nereikia kasdien prižiūrėti, statyti tvarto, mėžti mėšlo.
Lietuvoje pamažu gausėja ūkių, kuriuose auginama dešimtys ar net šimtai danielių.
Tai jau rimtas verslas. O Andriūnams iš Leonpolio danieliai, bent jau kol kas, – egzotiška sodybos puošmena.
