Pasak V. Ralienės, paskutinės dvi žiemos buvo labai šiltos. Štai 2006-2007 m. žiemą fiksuota 3,7 laipsnių teigiama temperatūros anomalija – vadinasi, vidutinė žiemos temperatūra buvo tik kelios dešimtosios žemiau nulio. Praėjusią žiemą teigiama temperatūros anomalija buvo beveik 5 laipsniai – vadinasi, visos žiemos temperatūra buvo teigiama, 5 laipsniais šiltesnė nei įprasta.
„Ir pernai, ir užpernai prognozuota šiltesnė nei įprasta žiema. O šįmet jau prognozuojama apie normą. Gal jau pagaliau bus nors kokia žiema“, - svarstė sinoptikė.
Ankstesnės dvi žiemos buvo turtingos kritulių, tačiau daugiau iš dangaus krito lietus, o ne sniegas. „Štai pernai kritulių iškrito pusantro – dukart daugiau nei įprasta. Kadangi daugiau buvo ne sniego, o lietaus ar šlapdribos, kuri tuoj tirpdavo, mes to ir nepastebėjome“, - teigė pašnekovė.
Nors pagal prognozes šią žiemą kritulių turėtų iškristi mažiau nei ankstesnėmis žiemomis, sinoptikai neprognozuoja, kiek bus sniego. Štai prieš porą metų žiemą sniegingos žiemos teturėjome mėnesį, pernai – savaitę, ir ta buvo kovą.
Paskutinįkart šaltesnė nei įprasta žiema buvo 2006 m., tačiau neigiama anomalija tuomet buvo nedidelė, tik iki 1 laipsnio.
Centras didelę teigiamą temperatūros anomaliją prognozuoja Grenlandijoje, Sibiro šiaurės rytuose – čia turėtų būti neįprastai šilta.
Pernai centras Lietuvai prognozavo 1-2 laipsnių teigiamą temperatūros anomaliją, tačiau ši buvo iki 5 laipsnių. „Faktas, kad žiema bus šiltesnė už normą, pasiteisino. Bet kiek šiltesnė – nepasiteisino“, - apie pernykštį centro prognozių pasitvirtinimą kalbėjo sinoptikė.
Gilių pusnių dar bus
V. Ralienė šypsosi girdėdama kalbas, kad „anksčiau būdavo tikros žiemos“. Pasak jos, priklauso, kada buvo taip sakančio žmogaus vaikystė.
„Aš ankstyvoje vaikystėje prisimenu pusnis, po to nuo 5 iki 12 klasės buvo toks laikotarpis, kai nebuvo sniego, buvo šilta, mes kiaurą žiemą su slidžių batais žaisdavome futbolą. Nebuvo kur išeiti paslidinėti. Ir kai atvažiavome studijuoti į universitetą ir prasidėjo sniegingų žiemų laikotarpis, visa mūsų karta nemokėjo stovėti ant slidžių. Ir seniau būdavo ir labai sniegingų, ir labai šiltų žiemų laikotarpis. Negalima sakyti, kad seniau buvo tik gilios žiemos“, - aiškino V. Ralienė.
Anot jos, mūsų klimatas svyruojantis, ir net bendroje klimato šiltėjimo tendencijoje viena kita žiema gali išsiskirti šalčiu. Tad nereikia bijoti, kad ateityje gilių pusnių nebesulauksime. Taip pat, pasak V. Ralienės, nereikia skubėti „nurašyti“ gražių žiemų.
Galima kliautis senoliais
Nors senolių spėjimai šiandien ir specialistams, ir daliai žmonių kelia šypsnį, DELFI primena keletą senovinių „receptų“ orams nuspėti:
Jei rudenį sniegas užkrinta lapus ant medžių, o spalio mėnesį perkūnas griaudžia, žiemos nebus.
Jei žąsys ir gervės ilgai neišskrenda į šiltus kraštus, šalčiai prasidės negreitai, o žiema bus trumpa.
Kokia Barboros diena (gruodžio 4-oji), tokia ateinanti žiema.
Kokia liepa – toks ir sausis.
Jei per Martyną (lapkričio 11 dieną) gruodas, Kalėdos sniego neduoda. Jei Martynas purvą brenda, per Kalėdas rogės skrenda. Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su „bradu“.
Jei per Visus Šventuosius šąla, bus lengva žiema.
Jei per Sekmines lyja, Kalėdos bus su sniegu.
Jei per šventą Joną nelyja – bus šalta žiema.
Jei Kalėdos baltos – Velykos žalios, jei užsninga iki Kalėdų, pavasaris bus ankstesnis.
Jei lapkritį sniegas nakvoja, tikra žiema po mėnesio ateis.
