Nepaisant to, kad dėl Islandijos Eyjafjallajokull ugnikalnio išsiveržimo visoje Europoje saulėlydžiai nusidažė raudonai, be to, dėl į atmosferą išspjautų dujų ir pelenų sustojo oro eismas, kol kas tai neturi didesnio poveikio klimatui, sako Alanas Robockas iš Rudžerso universiteto, kuris studijuoja ugnikalnių išsiveržimo poveikį klimatui. Tačiau potencialiai egzistuoja grėsmė Žemės klimatui, jei išsiveržimas sustiprės.
„Jei ateityje bus dar vienas stiprus išsiveržimas, tai gali turėti įtakos klimatui“, – pasakė A. Robockas.
„Nubudę“ ugnikalniai ima spjaudyti pelenus, akmenis ir dujas į atmosferą. Vienos iš išmetamų dujų, sieros dioksidas, atmosferoje gali virsti sulfatų aerozoliais – mažomis, ore kybančiomis dalelėmis. Šie aerozoliai išsklaido saulės spindulius, todėl kinta saulėlydžių spalva, be to, jie gali pakeisti Žemės paviršių pasiekiančios saulės radiacijos kiekį, tuo pačiu potencialiai keisdami temperatūrą visame pasaulyje.
Pavyzdžiui, po katastrofiško Filipinų Pinatubo ugnikalnio išsiveržimo 1991 m., ištisus metus visame pasaulyje vyravo vėsesni nei įprasta orai.
O kai 1815 m. balandžio mėnesį įvyko dar didesnė katastrofa – Indonezijos Tamboros ugnikalnio išsiveržimas – visame pasaulyje užfiksuotas reiškinys, pavadintas „metais be vasaros“: 1816 m. liepos mėn. visoje JAV teritorijoje snigo.
Tačiau Eyjafjallajokullo ugnikalnio išsiveržimas neturėtų sukelti tokių padarinių, nes jis nėra toks stiprus, tad dujos ir pelenai nepasiekia stratosferos, viršutinio Žemės atmosferos sluoksnio, kuriame dalelės išlieka ilgiau ir todėl gali turėti ilgalaikį poveikį klimatui. Be to, išmetamų dalelių kiekis per mažas, kad turėtų įtakos klimatui.
Pavyzdžiui, Pinatubo ugnikalnis į stratosferą išmetė apie 20 megatonų įvairių dalelių. Eyjafjallajokullo ugnikalnis kol kas išmetė mažiau nei 1 proc. megatonos dalelių, pasakė A. Robockas ir pridūrė, kad kol kas visos dalelės yra troposferoje, žemiausiame Žemės atmosferos sluoksnyje, kuriame mes gyvename, ir kuriame ugnikalnio išmestas daleles nuplauna lietus.
Tačiau praeityje ir Islandijoje būta stiprių ugnikalnių išsiveržimų, kurie turėjo įtakos klimatui, pabrėžė A. Robockas. Pavyzdžiui, Leki ugnikalnio išsiveržimas 1783 m., kai po sprogimo visą Europą aptraukė migla, kurią aprašė tuometis Amerikos ambasadorius Prancūzijoje Benjaminas Franklinas. Po išsiveržimo visame pasaulyje atšalo oras ir pasikeitė musoninių vėjų kryptis, todėl Egipte ir Indijoje kilo sausra ir badas.
Tačiau kol kas Eyjafjallajokullo ugnikalnis negali turėti tokio poveikio klimatui. „Kol kas išsiveržimas nėra labai stiprus, – pasakė Jungtinių Valstijų Geologijos tarnybos geofizikas Rickas Wesselas. – Jei jis nesustiprės, didelės įtakos klimatui nesitikėčiau. Tačiau jei jis stiprės ir pasieks kitų Islandijos ugnikalnių išsiveržimo lygį, mes pajusime poveikį.“
