Valstybinių kelių priežiūros lygiai
Pagal viešai paskelbtą kelių priežiūros tvarką nustatyti trys kelių priežiūros lygiai. Visi magistraliniai keliai (1,7 tūkst. km) prižiūrimi pagal magistralinių kelių antrąjį priežiūros lygį. Kelių priežiūros tarnybos šiuose keliuose budi, valo sniegą ir barsto slidumą mažinančias medžiagas nuo 4 iki 22 val. Šie keliai turi būti nuvalyti ir pabarstyti praėjus ne daugiau kaip 3 val. nustojus snigti. Kai oro sąlygos normalios, ant kelių dangos sniego neturi būti. Sningant ir pustant sniego storis ant važiuojamosios kelio dalies gali būti ne didesnis kaip 5 cm. Esant slidžiai kelio dangai pirmą kartą šiuos kelius būtina pabarstyti iki 7 val. Eismas, esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, gali nutrūkti ne ilgiau kaip 4 val.
Visi krašto keliai (5 tūkst. km) prižiūrimi pagal krašto kelių antrąjį priežiūros lygį. Šiuose keliuose valomas sniegas, barstomos slidumą mažinančios medžiagos nuo 6 iki 19 val. Krašto keliai turi būti nuvalyti ir pabarstyti praėjus ne daugiau kaip 4 val. nustojus snigti. Normaliomis oro sąlygomis ant kelių dangos sniego gali būti iki 1 cm, o sningant ir pustant sniego storis ant važiuojamosios dalies gali būti ne didesnis kaip 7 cm. Esant slidžiai kelio dangai pirmą kartą šiuos kelius būtina pabarstyti iki 8 val. Esant ypač sudėtingoms sąlygoms eismas gali nutrūkti ne ilgiau kaip 8 val.
Rajoniniai keliai (14,6 tūkst. km) prižiūrimi pagal rajoninių kelių trečiąjį priežiūros lygį. Juose dirbama nuo 9 iki 18 val. Šie keliai valomi tik baigus tvarkyti magistralinius ir krašto kelius.
Rajoniniai keliai barstomi tik pavojinguose ruožuose (stačiose įkalnėse, staigiuose posūkiuose, ypač intensyvaus eismo (daugiau nei 1000 automobilių per parą) kelių ruožuose) ir tik po stiprių lijundrų arba plikšalų. Leistinas puraus sniego storis, esant normalioms sąlygoms, neturi būti didesnis kaip 8 cm, o sningant ir pustant ne didesnis kaip 20 cm. Eismas, esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, gali nutrūkti ne ilgiau kaip 48 val.
Tačiau piliečiai sako, jog toli gražu iki šių priežiūros lygių. Valstybinės reikšmės keliai valomi nesilaikant nustatytos tvarkos. Automobilių kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Raimundas Indrulėnas sausio 14 d. „ŪP“ teigė, kad visi valstybinės reikšmės keliai išvažiuojami. Pasak jo, valymo (ne)spartą lėmė sunkmečiu sumažintas darbuotojų skaičius ir finansavimas.
Lėšų - perpus mažiau
Šią žiemą blogiausia padėtis vietinės reikšmės keliuose. Mat šie keliai priklauso savivaldybėms, kai kurioms įmonėms, miškų žinyboms ir privatiems asmenims. Vietinės reikšmės keliai skirstomi į tris kategorijas.
Pirmosios kategorijos keliai jungia valstybinės reikšmės kelius, kaimo tipo gyvenamąsias vietoves, infrastruktūros objektus. Antrosios kategorijos keliai – kaimus, kurie jungiasi tarpusavyje, arba su aukštesnės kategorijos keliais. Trečiajai kategorijai priskirtini ūkių vidaus keliai, privažiavimai prie hidrotechninių įrenginių ir mažiau lankomų gamtos bei kultūros paminklų, nacionalinių parkų ir miškų keliai. Bet daugiausia vietinės reikšmės kelių priklauso savivaldybėms.
Nepaisant, kad vietinių kelių yra beveik tris kartus daugiau negu valstybinės reikšmės, jiems nėra nustatytų kelių priežiūros žiemą lygių. Be to, šių kelių priežiūrai skiriama tik 20 proc. kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo, kuris dar pernai buvo sumažintas 40 proc.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Ričardas Malinauskas „ŪP“ sakė, kad, nepaisant menko finansavimo, dauguma savivaldybių gerai valo ir barsto kelius slidumą mažinančiomis medžiagomis. Tačiau LSA vadovo žiniomis, dar ir dabar yra užpustytų vienkiemių, į kuriuos vedančiais keliukais privalo rūpintis seniūnai.
Keliuose - ūkininkų buldozeriai
Pakruojo r., Žeimelio sen., Striukų k. ūkininkas Gediminas Ališauskas jau kelinti metai žiemomis traktoriumi „Valtra“ su buldozeriu valo sniegą nuo kaimo kelių, vedančių net į atokiausius vienkiemius.
Ūkininkas dalyvauja seniūnijos rengiamuose konkursuose keliams valyti. Tačiau, pasak G. Ališausko, tai ne konkursai, nes kas tik pareiškia norą, tas ir gali valyti. Anksčiau G. Ališauskui vienam tekdavo žiemomis prižiūrėti visus seniūnijos kelius. Kai pablogėdavo oro sąlygos, Gediminas keliuose dirbdavo kone visą parą. Tokia darbų apimtis jam buvo per didelė. Todėl šiemet jis atsisakė prižiūrėti visus seniūnijos kelius, sutiko valyti tik savo ir kelių kitų kaimų kelius.
Šią žiemą Gedimino pavyzdžiu pasekė dar pora ūkininkų ir Žeimelio žemės ūkio bendrovė. Tad dabar seniūnijos kelius prižiūri keturiese, o jiems vadovauja pats seniūnas. Jis nurodo, kokius kelius kada valyti.
- Anksčiau valydavau savo iniciatyva nemokamai, dabar seniūnija padengia išlaidas degalams. Apie bet kokį pelną būtų tiesiog nepadoru kalbėti, kai reikia nuvalyti kelius, vedančius į vienkiemius, kuriuose gyvena senukai arba neįgalūs žmonės, – „ŪP“ sakė G. Ališauskas.
Kupiškio r., Šimonių sen., Puožo k. ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius kasmet valo savo ir gretimų kaimų kelius, nedalyvaudamas jokiuose konkursuose. Jeigu seniūnija organizuotų tokius konkursus, neatsirastų norinčiųjų dalyvauti, nes atlygis už šį darbą menkas, tik išlaidoms už degalus kompensuoti.
- Tai sena mūsų tradicija. Mes turime technikos ir žmonių. Pagaliau ir pilietinė sąžinė verčia padėti žmonėms, – taip supranta būtinybę prižiūrėti kelius Z. Aleksandravičius. Jo teigimu, vietiniai keliai prižiūrimi gana gerai, rajonų kelių padėtis apgailėtina, juos privalo prižiūrėti valstybinės kelių tarnybos. Z. Aleksandravičiaus pastebėjimu, šie keliai valomi labai vangiai.
- Nenormalu, kai matai iš pusnies kelyje stumiančiuosius automobilį. Taip neturėtų būti. Ir toli gražu, buldozeriu nubraukti nuo kelio sniegą nereikia tokių didelių išlaidų, kaip bėdoja kelininkai, – sako ūkininkas.
Kauno r., Babtų sen., Kaniūkų k. ūkininkas Juozas Staliūnas visada nuvalo kelius, ne tik vingiuojančius jo ūkio teritorija, bet prižiūri ir poros gretimų kaimų kelius. Jis taip pat nedalyvauja konkursuose. Bet niekada neatsisako, kai seniūnas paprašo jo pagalbos. Babtų seniūnijos ūkininkai sutarę, kad prireikus patys valys vietinius kelius. Tačiau Kauno r. dar nebuvo tiek daug sniego. J. Staliūnas „ŪP“ sakė, kad šią žiemą jam tik porą kartų teko buldozeriu išvažiuoti į kelius.
Seniūnijos -be technikos ir lėšų
Varėnos r. sav. Merkinės seniūnas Gintautas Tebėra „ŪP“ sakė, kad seniūnija nedisponuoja kelių priežiūros ir plėtros lėšomis, keliams valyti neturi nei technikos, nei darbuotojų. Pasak seniūno, seniūnija tik organizuoja konkursus, kuriuose gali dalyvauti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Šio sezono kelių valymo konkursą laimėjo Alytaus regiono Varėnos kelių tarnyba. Seniūnija prižiūri, kaip nuvalyti keliai, ir teikia dokumentus apie atliktus darbus rajono savivaldybei, kuri ir atsiskaito su rangovu. Seniūno aiškinimu, jeigu ūkininkai ir būtų dalyvavę konkurse, jo nebūtų laimėję, nes neturi plačių greiderių, kuriais vienu važiavimu galėtų nuvalyti tokį kelio ruožą, kuriame prasilenktų du automobiliai.
- Pirmiausia valome tuos kelius, kuriais važiuoja geltonasis moksleivių autobusiukas, paskui – kelius, kuriais važiuoja komunalinių paslaugų mašinos, surenkančios šiukšles ir visokias atliekas. Ir šie keliai yra nuvalyti, – „ŪP“ aiškino padėtį seniūnas. Tačiau jis pripažino, kad keliukai į vienkiemius nenuvalyti. Seniūno manymu, jais turi pasirūpinti patys gyventojai, pasitelkdami talkon žemdirbius, turinčius traktoriukus su sniego valytuvais. Tuo kasmet užsiima Kibyšių žemės ūkio bendrovė ir, žinoma, neatsisako nė vienas ūkininkas, prašomas padėti. Dėl žmonių geranoriškumo, pasak seniūno G. Tebėros, nebuvo atvejo, kad prie atokiausio vienkiemio nebūtų galėjusi privažiuoti greitoji medicinos pagalba arba moksleiviai nebūtų pasiekę mokyklos.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento R. Malinausko nuomone, vietinių kelių būklė kasmet vis blogėja. „Galėčiau tik apgailestauti, kad labai mažinamos lėšos vietinių kelių priežiūrai ir plėtrai. Blogai prižiūrint ir taisant vietinės reikšmės kelius, ateityje prireiks dar didesnių lėšų. Toks šiandienis taupymas ateityje pareikalaus didesnių išlaidų“, – reziumavo LSA prezidentas R. Malinauskas.
