Naminis muilas, veltiniai, karštos vilnos, šakočiai, duona su lašinukais, skulptūros ir Užgavėnių kaukės, žemaitukų veislės arkliai, kiaulių su karoliukais veislė. Tai – keletas iš daugiau nei 400 tradicinių gaminių, pripažintų tautiniu paveldu. Dalį jų nuo penktadienio galima išvysti parodų ir kongresų centre „Litexpo“ atidarytoje tautinio paveldo ekspozicijoje.
„Nelabai iš to galima išgyventi. Bet aš gaminu įvairių žanrų daiktus, tai kažkur kažką parduodu. Labai sudėtinga – juk žmogus valgo tris kartus per dieną, o mano gaminamų daiktų gali gyvenime nereikėti“, - DELFI sakė vilnietis tautodailininkas Jonas Bugailiškis, prekiaujantis savo gamybos mediniais muzikos instrumentais, skulptūromis, kaukėmis, žaislais vaikams, rūpintojėliais, inkilais, barškalais, švilpukais, tarškynėmis.
Tautinio paveldo sertifikatą turintis J. Bugailiškis būgnus, įvairias kankles pradėjo gaminti daugiau kaip prieš 20 metų pagal muziejų fonduose rastus aprašymus. Šiais instrumentais, esant etnokultūriniam pagyvėjimui, susidomėjo instrumentinių ansamblių vadovai. Dabar juos įsigyja mokyklos, etnografiniai ansambliai, dalis žmonių pačius seniausius baltų kultūros gaminius kolekcionuoja.
Tautinės juostos nebepaklausios
Moters pinamos juostos pritaikomos prie tautinių drabužių, kiti jas perka kaip suvenyrus. Už paprastą tautinę juostą J. Žalalienė prašo 60 Lt, vyrišką platesnę – ir 100 Lt. „Kai juosta vieno siūlo, į ją labai daug darbo įdedi. Tokia juosta ir vertingesnė, ir brangesnė. O stambesnio rašto greičiau padarai“, - aiškino pašnekovė.
Pasak jos, per vieną dieną galima nupinti stambesnio siūlo juostą, tačiau yra juostų, kurios pinamos kelias dienas ar net savaites.
Vienos unikaliausių – kiaulės su karoliukais
Pagal Tautinio paveldo įstatymą, tautinio paveldo produktas – nustatyta tvarka sertifikuotas tradicinis gaminys, tradicinės veislės augalas, gyvūnas ar jų produktas, tradicinė paslauga, mugė, šventė ar kitas tradicinis renginys, pasižymintis istoriškai Lietuvoje ar jos atskirame etnografiniame regione susiklosčiusia forma, sudėtimi ar kitais kokybiniais ypatumais.
„Reiškia, turi būti 100, kai kuriais atvejais - 50 metų istorija, turi būti gaminio autentiškumas – ir būdas, ir medžiagos naudoti anksčiau ir, aišku, ypatumai tam tikram regionui. Tai – dalykai, būtini, kad gamintume tautinio paveldo produktą“, - aiškino Žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Virginija Žoštautienė. Lietuvoje iš viso yra per 400 sertifikuotų tautinio paveldo produktų – tradicinių amatų, gyvūnų veislių, atestuotų amatininkų.
Pašnekovės teigimu, vienas autentiškiausių produktų - kiaulės su karoliukais ant kaklo, auginamos Baisogaloje. Minėti karoliukai matyti kiaulių pakaklėje, jie susidarę iš odos. „Manyčiau, Lietuva kiaulėmis su karoliukais unikali“, - sako ji. Tautiniam paveldui priklauso įvairios gyvūnų veislės - pavyzdžiui, juodagalvės ir šiurkščiavilnės avys, maisto gaminiai, tokie kaip keptas paršelis ar baravykienė, kitokie amatai ar gaminiai, pvz., popieriaus karpiniai. Tautiniam paveldui priskiriamas ir midus, tačiau jis negali būti parduodamas.
Pasak jos, tautinio paveldo reiškinys niekada nebus masinis, bet unikalus. Žmonės, perkantys kaip tautinį paveldą pristatomus produktus, jų kilme gali įsitikinti pardavėjo prašydami parodyti sertifikatą.
V. Žoštautienės teigimu, tautinio produkto idėja kilo iš pačių amatininkų. „Kai su globalizacijos reiškiniu pradėjome pirkti viską, kas pigiau, kas ryškiau, gražiau, patys amatininkai ir dalis vartotojų pasakė „stop“- reikia reglamentuoti, kas yra tradicinis gaminys, nes kartais po gražiu tradicinio gaminio pavadinimu nėra nei tradiciškumo, nei istorijos“, - teigė ministerijos patarėja.
