Netradicinis verslas – perinti paukščių jauniklius

Atneši kiaušinį – gauni paukštį. Atneši daug kiaušinių – gauni daug paukščių: viščiukų, povų, fazanų, žąsų arba ančių. „Taip mes ir gyvename – periname paukščius. Ne, periname, žinoma, ne patys, tai atlieka speciali įranga“,  juokėsi Kauno rajono Vigių kaime ūkininkaujantys Irena ir Laimutis Rakulskiai. Ūkininkai yra įsirengę ne tik peryklas, jie patys taip pat augina žąsų ir egzotiškųjų fazanų pulkelius.

Peryklos – už metalinių durų

Didžiulės peryklos yra įrengtos po stogu, pagalbinėse namo patalpose. Pažvelgus į jas pasirodo, kad tai – kone pramoninės duonos kepimo krosnys. Nežinodamas niekada net neįtartum, kad už metalinių durų vyksta perinimo procesas – čia iš kiaušinių ritasi įvairūs paukščiai.

Vienoje patalpoje kiaušiniai šildomi, kitoje – laukiama jauniklių, o trečioje apgyvendinami jau išsiritę paukščiai.

„Peryklose reikia elgtis labai atsargiai – negalima be reikalo atidarinėti durų, nes tuomet pateks šalto oro gūsiai. Tai gali pakenkti būsimiems jaunikliams“,  vedžiodama po peryklas pasakojo I.Rakulskienė.

Į Rakulskių inkubatorius kiaušinius veža tiek smulkieji, tiek stambieji ūkininkai ar paukščių auginimu užsiimančios bendrovės.

Atneša ir po kiaušinį

Ūkininkai vienu metu gali išperinti iki kelių dešimčių tūkstančių paukščių kiaušinių. Iš viso per metus peryklose išsikala keli šimtai tūkstančių jauniklių.

Vandens ir sausumos paukščių kiaušinių perinimo būdai yra skirtingi. „Skiriasi, pavyzdžiui, perinimo temperatūra ar drėgmė“,  aiškino L.Rakulskis.

Ūkininkai priima ir po vieną kiaušinį. „Vienas žmogus buvo atvežęs ir paprašęs išperinti vieną povo kiaušinį“,  pasakojo Kauno rajone įsikūręs ūkininkas. Išperinama apie 90 procentų visų atvežtų kiaušinių. „Kartais pavyksta pasiekti, kad visi jaunikliai išsikala bei išgyvena“,  džiaugėsi I.Rakulskienė.

Vietoje ančiukų išsirito viščiukai

Ūkininkų darbe pasitaiko ir kuriozų. Kartą jų paprašė išperinti ančiukus, tačiau paaiškėjo, kad išsikalė viščiukai. Paprasčiausiai buvo sumaišyti kiaušiniai. Tačiau tokių istorijų būna retai, mat įgudę ūkininkai jau vos pažvelgę į kiaušinį gali pasakyti, kas iš jo išsiris ir kieno tai yra kiaušinis.

Anot pašnekovų, jie skiriasi savo dydžiu, forma, kartais – spalva. Ūkininkai yra išstudijavę ne tik pačių kiaušinių formą, tačiau ir kitus dalykus. Tarkime, Velykoms pusiau juokais rekomenduojama dažyti ne paprastų, o afrikietiškų vištų kiaušinius.

„Jie tokie kieti, kad juos sudaužyti yra labai sunku“,  pasakojo pašnekovai.

Klientų netrūksta

Skirtingi paukščiai pasaulį išvysta per skirtingą laiką. Tarkime, žąsys prasikala per 30 dienų, viščiukai – per 21, ančiukai – per 28, fazanai – per 24 dienas.

„Tačiau perinimas nėra tik mechanizuotas darbas. Čia reikia ir žmogaus rankų – kiaušinius sudėti, išimti, nuolatos stebėti, ar viskas vyksta gerai“,  apie savo darbą pasakojo Rakulskiai.

Išperinti paukščių čia atvežama kone iš visos Lietuvos – Vilniaus, Kauno, Alytaus, Ukmergės. Todėl Rakulskiai klientų skaičiumi nesiskundžia – peryklose darbas vyksta beveik visus metus.

„Tokias paslaugas teikiančių ūkininkų Lietuvoje nėra daug, todėl pas mus žmonės atvažiuoja ir iš tolimų šalies kampelių. Kauno rajone mes vieninteliai užsiimame šia veikla“,  aiškino pašnekovai.

Fazanus augina medžioklei

Peryklos paslaugos reikalingos ne tik kitiems ūkininkams, tačiau ir patiems Rakulskiams. Jie sau perina fazanus. Pulkelis šių paukščių auga jų sodyboje. „Užaugintus fazanus mes vėliau parduodame medžioklei. Vieno šio paukščio kaina – apie 5060 litų“,  pasakojo L.Rakulskis.

Fazanų medžioklės Lietuvoje organizuojamos kasmet vasario mėnesį, pasibaigus medžioklės žiemos sezonui. Medžiotojai perka nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų fazanų, o jų medžioklė kartais pavadinama „karališka“. Neva tai – turtingųjų privilegija.

Rakulskiai pastebi, kad šių paukščių medžioklė populiarėja. Be to, fazano mėsa vadinama skaniausia iš visos paukštienos. „Fazanas – vienas iš tų paukščių, kurių žmogus taip ir neprisijaukino. Jis buvo ir liko laukinis. Ir iš mūsų ūkio ne vienas fazanas yra išskridęs – tiesiog pabėgęs“,  pasakojo ūkininkai.

Per metus iš Rakulskių ūkio pasprunka maždaug 4050 fazanų. Kai kuriose šalyse už į laisvę išskridusius fazanus ūkininkams mokamos nustatyto dydžio išmokos, tačiau Lietuvoje kol kas nieko panašaus nėra.

Žąsys – dėl kiaušinių ir mėsos

Fazanus ūkininkai augina lauke. Jie apgyvendinti uždaruose nedidelio dydžio aptvaruose. Tuo tarpu kitame aptvare augančios kelios dešimtys žąsų vaikštinėja po maždaug dviejų hektarų dydžio teritoriją.

Žąsys auginamos ne tik dėl kiaušinių, bet ir dėl mėsos. Šie paukščiai itin paklausūs tampa prieš Kalėdas – nemažai šeimų keptą žąsį deda ant šventinio stalo. Vos įėjus į žąsų aptvarą, visi paukščiai kažkodėl ėmė trauktis toliau. Tačiau netrukus keli žąsinai pradėjo, regis, pavojingai artėti.

Stebėdamas jų elgesį, L.Rakulskis puolė raminti: „Jei žąsinas apžnaibo – nieko baisaus, be to, nelabai ir skauda. Tačiau kai jis mojuoja ir trankosi sparnais – malonumas tikrai menkas. Todėl reikia saugotis jo sparnų“.