Šiemet sąlygos medunešiui nebuvo palankios. Vasara buvo lietinga, naktys šaltos. Anykštėnas prisuko mažiau medaus nei praėjusiais metais, kurie jo bitynui irgi buvę prastoki – ne tokie, kaip dosnūs užpraėję ir dar ankstesni metai.
„Gerais metais šeima prinešdavo vidutiniškai apie 70 kg medaus, o šiemet tik apie 25 kilogramus. Ir kainos nėra didelės“, – sakė nuo vaikystės prie bičių besisukantis, apie pusantro šimto šeimų laikantis V.Tunkevičius.
Prancūzai panoro taikių darbininkių
Bendradarbiavimas su prancūzų bitininkais prasidėjo prieš keletą metų.
„Norėdami apžiūrėti mano bites, karštą vasaros dieną jie apsirengė specialiais kombinezonais, užsimovė ilgas pirštines, užsidėjo tinklelius. Taip jie žengia į savo bitynus, nes jų bitės piktos ir aršios. O man parodyti savo bites neprireikė ir dūmų. Prancūzus tai nustebino. Jie net klausė, ar kokiais vaistais nenuraminau bitelių“, – pasakojo profesionalus bitininkas, laikantis kaukazietiškas ir suomiškas bites (Kaukazo kalnų pilkąsias kryžmino su bitėmis, atvežtomis iš Suomijos).
Lietuvoje auginamų bičių sužavėti prancūzai sutarė su V.Tunkevičiumi, kad šis suformuos jiems bičių šeimeles – veislinę medžiagą. Stambaus bityno savininkas iš Prancūzijos liko patenkintas anykštėno darbu. Kitais metais jau 700 bičių šeimelių prancūzams ruošė ir augino daugiau Anykščių bei kitų rajonų bitininkų.
Svečiai apgavo
Tačiau po kelerių metų bendradarbiavimo ryšys nutrūko, o šalies bitininkai patyrė nuostolių. Pernai prasidėjus krizei mūsų bitininkai liko it musę kandę, nes paruoštos veislinės medžiagos prancūzai neatvažiavo išsivežti.
„Nuostolių būtų buvę mažiau, jei prancūzai būtų anksčiau pranešę, kad nepirks užsakytų bičių šeimelių. Vis žadėjo ir žadėjo paimti. Iki spalio laukėme, kol galop teko išformuoti paruoštą veislinę medžiagą. Teko jungti po kelias šeimeles į vieną ir skubiai ruošti žiemai. Gerai, kad ji nebuvo šalta, bitelės išgyveno“, – guodžiasi prancūzų apgautas bitininkas.
Šiemet bičių šeimelėms atsirado nauji pirkėjai. Veislinę bičių medžiagą iš bitininkų pirko belgai. Anykštėnas savo bičių šeimeles pardavė vietoje.
„Didelės naudos iš to nėra, bet papildomos pajamos praverčia. Prancūzai už penkių rėmų šeimelę mokėjo po 100 Lt, o belgai – 110 Lt. Kaina mažoka, tačiau daugiau nesutinka mokėti“, – tikino V.Tunkevičius.
Šeimeles paruošia per mėnesį
Pasak V.Tunkevičiaus, profesionaliam bitininkui nėra sudėtinga paruošti veislinę medžiagą. Suformuoti bičių šeimelę galima per mėnesį. Jei motinėlės yra vaisingos, ir dar greičiau.
„Jei į aviliuką perkeliame jaunutes motinėles, reikia palaukti, kol jos pradės dėti ir išsiris perai“, – aiškino bitininkas.
Anot anykštėno, geriausia veislinę medžiagą ruošti gegužės pabaigoje, kai būna pasibaigęs pavasarinis ir dar neprasidėjęs vasarinis medunešis. Mažiau rūpesčių užauginti šeimeles saulėtomis vasaromis. Lietingu metu reikia daugiau priežiūros.
„Veislinei medžiagai formuoti prireikia nemažai bičių, bet šeimų produktyvumas nesumažėja“, – tvirtino bitininkas.
Su užsakovais sutarta, kad bičių šeimelė turi sverti daugiau nei 2 kg, o maisto atsargos – 5 kg. Tačiau, pasak V.Tunkevičiaus, per vasarą sustiprėjusios suformuotos bičių šeimelės sveria kur kas daugiau.
Bityno savininkas užsakytos veislinės medžiagos atvažiuodavo pasiimti rugsėjo mėnesį. Aviliukus kraudavo į šaldytuvus ir veždavo į savo šalį. Pernai tušti mediniai prancūzų aviliukai liko pas anykštėnus bitininkus.
„Teko girdėti, kad tie prancūzai bankrutavo. Kaip yra iš tikrųjų, nežinia“, – tarstelėjo bitininkas.
Užsieniečių darbas sukėlė abejonių
Dėl galimų užsieniečių bitynų bankrotų V.Tunkevičius nesistebi. Lankydamasis Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių bitynuose jis susidarė nuomonę, kad bitininkų darbas nėra labai profesionalus.
„Aprodė patį geriausią bityną, kur po žiemos ne vienas avilys buvo tuščias arba apytuštis. Atidaro avilį, o ten saujelė bičių, užpultų erkių. Pasirodo, jie negydo bičių. Mano, kad turi išlikti stipriausios, kurios pačios galėtų apsiginti nuo kenkėjų ir ligų“, – stebisi anykštėnas.
Nepatiko bitininkui ir užsieninis medus. „Nei kvapo, nei skonio. Matyt, dėl to, kad viskas aplinkui sukultūrinta“, – pastebi V.Tunkevičius. Iš natūralių Lietuvos pievų ir miškų augalų surinkto savo bityno medaus jis nekeistų į jokį kitą.
Anot bitininko, ir tyrimai rodo, kad lietuviškas medus labai geras. Užsieniečiai bitininkai, viešėdami mūsų šalyje, noriai perka lietuvišką medų.
