Kaina už naująsias technologijas – depresija ir šizofrenija
Anot Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto prodekano, Lietuvos neuromokslų asociacijos vadovo prof. Osvaldo Rukšėno, nors deklaruojama, kad mūsų smegenų apimtys pagal neuronų skaičių yra beribės, ribos visam kam visada yra. Smegenys, priartėjusios prie savo galimybių ribos, bando saugotis: vienais atvejais – sėkmingiau, kitais – ne taip sėkmingai. Tai rodo ir liūdnai didėjanti psichikos ligų – pirmiausiai depresijos ir šizofrenijos – statistika.
„Priežasčių, kodėl susergama psichikos liga, gali būti įvairių, tačiau vienas iš variantų – didėjanti įtampa ir stresas. Mūsų psichika nebeatlaiko informacijos srautų, kurie ir toliau auga – pradedant intensyviomis mokymo programomis mokykloje, baigiant sudėtingos technikos, kurios pilnas mūsų kasdienis gyvenimas, valdymu. Užtenka palyginti 19-to amžiaus dalinai apsišvietusį pusiau inteligentą ir dabartinį – kaip skiriasi jų privalomai turėtinos informacijos apimtys.
Tai, ką žinojo 19-to amžiaus asmuo, turi žinoti ir dabartinis, taip pat jis turi išmanyti visą kultūrinį paveldą, kuris atsirado po 19-to amžiaus, bei gaudytis šiuolaikinėse naujienose. Be to, kiekvienas šiuolaikinis žmogus turi mokėti naudotis kompiuteriu, mobiliaisiais telefonais, skaitmeniniais fotoaparatais – ir ne pačiais paprasčiausiais. Jų naudojimosi instrukcijos sudaro ištisas knygutes ir visą šią informaciją privalome įkimšti į savo smegenis. Lygiagrečiai, jei turime normalų darbą, privalome tobulėti, kelti savo kvalifikaciją, o tam vėlgi reikia įsisavinti informaciją. Ir visa tai vyksta lygiagrečiai vienu metu“, - pasakojo mokslininkas.
Anot pašnekovo, teiginys, kad mes išnaudojame vos kelis procentus smegenų galimybių, remiasi tik teoriniais pamąstymais. Iš tiesų matematiškai suskaičiavus visus smegenų neuronus ir jų jungtis gaunama išvada, kad apkrovos smegenims nėra didelės. Tačiau šiandien dar nėra vieningos teorijos, kuri paaiškintų, kaip apskritai smegenys veikia. Kol nežinome pamatinio dalyko, visi išvedžiojimai gali būti tik hipotetiniai: šiame etape galime kalbėti apie tai, kad yra taip, tačiau praeis keleri ar keliolika metų ir į tuos pačius dalykus galbūt bus žiūrima visai kitaip.
„Viena yra matematiniai skaičiavimai, visai kas kita – tikrasis psichologinis krūvis ir emocijos. Todėl už civilizaciją šiandien mokame savo sveikatos problemomis“, - įsitikinęs biochemikas.
Apkrovos smegenims silpnina imunitetą
Anot O. Rukšėno, nereikėtų pamiršti kitos naujųjų technologijų pusės – visiškai pakitusio, chemizuoto maisto, prie kurio mūsų organizmas evoliuciškai neprisitaikęs. Tuo tarpu smegenų veikla labai priklauso nuo to, kokia yra bendra organizmo savijauta.
„Smegenims labai svarbu, kaip veikia inkstai, kvėpavimo organai, širdis. Jei stringa pastarųjų sistemų veikla, ypač ilgą laiką, tai turi įtakos ir smegenims, o smegenų sutrikimai savo ruožtu „nusileidžia“ žemyn. Pavyzdžiui, jei žmogus serga depresija, natūralu, kad jis daugiausiai laiko praleidžia sėdėdamas arba gulėdamas. Tai reiškia, kad jo raumenynas ir sąnariai neveikia, atitinkamai mažiau veikia kvėpavimo sistema, širdis, gali neadekvačiai užkilti apetitas, o tai jau krūvis inkstams, širdžiai.
Be to, jau įrodyta, kad nervų sistema tiesiogiai susijusi su imunine sistema. Taigi nuo įtampos mažėja atsparumas ligoms ir didėja sergamumas. O kai žmogus tampa nedarbingas, mažėja pajamos ir didėja išlaidos visuomenei. Taigi tai tampa ir finansine problema. Dėl tos pačios įtampos nemažai žmonių sirgdami vaikšto – jei aš dažnai sirgsiu, manęs darbe esą niekas nelaikys. Toks forsuotas režimas vėlgi be pasekmių nepraeina. Gerai, jei sveikata labai tvirta, tačiau silpnesniems žmonėms pasekmės gali būti labai ilgalaikės“, - teigė pašnekovas.
Kai matome tik „snukiadaužius“ arba rožinę amerikietišką svajonę
Dar viena civilizacijos rykštė, be kurios gyvenimo jau neįsivaizduojame, mokslininko teigimu, yra internetas.
„Neneigiu interneto kaip informacijos šaltinio reikšmės. Tačiau internetas plačiąja prasme, kaip šiuolaikinio bendravimo priemonė, daro didžiulę žalą. Turiu omenyje socialinius tinklus, kuriuose šiandien sėdi daugybė žmonių. Viena vertus, yra gerai, kad žmogus, ypač jeigu jis yra vienišas, turi galimybę pabendrauti, tačiau juodoji to reikalo pusė ta, kad žmonės greitai nebemokės bendrauti gyvai. Juk bendravimo scenarijus internete maždaug toks: aš sėdžiu prie kompiuterio ir prisistatau taip, kaip save įsivaizduoju, kitas taip pat prisistato įsivaizduojama savęs versija ir du tokie „įsivaizduojami“ bendrauja. Tačiau realus gyvenimas yra kitoks. Todėl nereikėtų stebėtis, kad pas mus mažėja santuokų ir daugėja skyrybų“, - svarstė pašnekovas.
Televizija, prie kurios taip pat prilipusi didžioji visuomenės dalis, O. Rukšėno teigimu, mūsų smegenis veikia netiesiogiai – formuodama žmonių skonį, poreikius, asmenybę.
„Peržiūrėjus mūsų programas, kuriose vyrauja vadinamieji „snukiadaužiai“ ar rožinis amerikietiško gyvenimo variantas, susidaro liūdnas vaizdas. Ypač jaunas žmogus, kasdien matydamas tokią realybę, ima manyti, kad tai yra siekiamybė ir vertybė. Taip žmogus pradeda gyventi tarsi primestą gyvenimą ir ima siekti jam primestų tikslų. Taigi atsiranda tas pats virtualus gyvenimas, kaip ir interneto atveju“, - teigė mokslininkas.
O. Rukšėnas prisipažino esantis pesimistas ir nesitikįs, kad žmonija staiga atsitokės. Naujųjų technologijų ir toliau daugės, informacijos srautai, kuriuos teks sukimšti į smegenis, augs. Kaip tai atlaikysime – parodys ateitis. Kol kas su didėjančiu informaciniu ir psichologiniu krūviu mūsų smegenys, anot mokslininko, susitvarko sunkiai.