Aborto pasekmės – tik psichologinės, bet labai sudėtingos
Ginekologė teigė, kad ir Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, įsivyrauja tendencija, kad moteris pirmiausiai susitvarko gyvenimą, įsitvirtina profesinėje veikloje ir tik tuomet ryžtasi pastoti. Nėštumas šiuo metu planuojamas jau po 30 metų. Nepaisant to, lytinis gyvenimas pradedamas labai anksti – didelis procentas jaunuolių lytiškai santykiauti pradeda 15-kos, o nuo lytinio gyvenimo pradžios labai priklauso moters sveikata ateityje.
Anot G. Giliasevičienės, abortų kasmet mažėja, tačiau Specialistams kelia nerimą tai, kad būtent 15-19 metų amžiaus grupėje abortų skaičiaus mažėjimo tendencijų nesimato, statistika kasmet svyruoja visiškai chaotiškai.
„Kartais medikai labai džiaugiasi, kad 14-kos metų merginą įkalba gimdyti. Tačiau kyla klausimas, ar tai sprendimas. Ar ši moteris ateityje bus laiminga? Ar tokia lytinio gyvenimo pradžia ir išeitis bus jai naudinga? Ar ji galės pasirūpinti vaiku, jį išlaikyti, ar turės galimybę vėliau siekti išsilavinimo, profesijos? Ar ji neturės lytinio gyvenimo problemų ateityje?“ - svarstė ginekologė.
Anot medikės, kai nieko pakeisti nebegalima, gal iš dviejų blogybių reikėtų pasirinkti mažesnę. Tiesa, merginos labai gąsdinamos negrįžtama abortų žala jų sveikatai, tačiau R. Giliasevičienė pabrėžė, kad reikėtų pamiršti gąsdinimus, jog abortas turi įtakos nevaisingumui. Iš oficialaus nevaisingumo sąrašo ši priežastis seniai išbraukta.
„Aborto įtaka – tik psichologinė. Tačiau psichologinės pasekmės iš tiesų labai sudėtingos ir lieka ilgam. Ne viena moteris atsisako ateityje kurti šeimą, turėti vaikų vien dėl tokio skausmingo gyvenimo etapo“, - teigė ginekologė.
Drausti beprasmiška?
Anot medikės, vienintelis būdas išvengti tokių tragedijų – pamiršti žodį „negalima“, kuris paaugliams neturi jokios galios, ir pradėti su vaikais kalbėtis apie tai, kaip lytinį gyvenimą gyventi saugiai. Ne vienus tėvus toks pareiškimas gali pašiurpinti, tačiau užsienyje šiuo klausimu požiūris dar liberalesnis. Pavyzdžiui, Amerikos medikų duomenimis, lytiniam gyvenimui pasiruošusios jau 11 metų mergaitės.
„Vertinti šią informaciją galime kaip norime, tačiau faktas tas, kad 15-metė nori gyventi lytinį gyvenimą. Sutinku, tai nėra gerai, bet niekas mūsų neklausia. Belieka pasistengti ją apsaugoti nuo klaidų. Taigi nustokime jaunimui drausti gyventi lytinį gyvenimą, nes į bet kokį draudimą reaguojama priešingai. Jaunimas tuomet atsiriboja nuo suaugusiųjų ir visiškai nebendrauja šiuo
klausimu. Galima tik sakyti, kad aš taip nedaryčiau, ir pasiūlyti daryti kitaip.
Kaip patarti nesakant „ne“? Paaugliams reikėtų aiškinti, kad lytinį gyvenimą galima gyventi tik su žmogumi, kurį pažįsti ir kuriuo pasitiki, nes su šiuo žmogumi tu kalbiesi apie savo gyvenimą, ateitį, planus, o tuo pačiu ir apie apsisaugojimo priemones nuo nepageidaujamo nėštumo. Deja, tyrimai rodo, kad tai daro pernelyg mažai jaunų žmonių“, - apgailestavo ginekologė.
Anot seksologo Viktoro Šapurovo, fiziškai 15-metė jau susiformavusi ir pasiruošusi lytiniams santykiams, bet lytinių santykiu metu ji turi jaustis saugi ir psichologiškai. Nustatyta, kad prieš pilnametystę lytinius santykius pradėjusio moterys vėliau turi daugiau problemų šeimoje. Taigi lytiniuose santykiuose svarbi ne tik fizinė, bet ir psichologinė branda, todėl lytiniame švietime turėtų būti akcentuoja, kad lytinius santykius jaunuolis turi pradėti tik tada, kai yra pasiruošęs. Priešingu atveju belieka tik padėti sušvelninti pasekmes.
