Kiekvienam iš jų teko atlikti po šešias užduotis – nuvykti pagal “iškvietimus” nustatyti, kas atsitiko, suteikti skubią pagalbą ir jei reikia parengti “nukentėjusiuosius” saugiam transportavimui į gydymo įstaigą, arba į arčiausiai esančią, arba, jei sudėtinga situacija, į aukštesnio lygio.
Situacijos buvo sukurtos kuo artimesnės tikrovei - naudojant realistiškas dekoracijas, kompiuterizuotus manekenus. Veiksmas vyko realiu laiku, realioje vietoje buvo naudojama tikra įranga ir priemonės.
Užsieniečiai – itin patyrę
Pasak Kęstučio Stašaičio, vyriausiojo žaidynių teisėjo ir Kauno medicinos universiteto Skubiosios pagalbos skyriaus vadovo, žaidynėse dalyvavusių svečių komandų lygis išties aukštas. Taip yra todėl, teigia K.Stašaitis, kad šiose šalyse žymiai anksčiau pradėti taikyti modernūs praktiniai mokymai GMP medikams. Be to, dalyvauja stipriausios komandos, galinčios reprezentuoti savo šalį. Beje dvi Lietuvos „greitosios“ medikų komandos – iš Kauno ir Alytaus rugpjūtį dalyvavo panašiose žaidynėse Lenkijoje ir svečių kategorijoje užėmė aukštas antrąją ir trečiąją vietas.
Prie žemės drebėjimų ir kitų sunkių stichinių nelaimių įpratę Turkijos atstovai pasirodė išties įspūdingai – greita orientacija, vieninga komanda ir racionalūs, kvalifikuoti veiksmai. Jiems teko ketvirtoji vieta svečių kategorijoje.
Norvegijos komandai iš Oppdalo miestelio (Norvegija) šios žaidynės – pirmosios, tad dalyvavimą „pakrikštijo“ jų automobilio važiuoklės gedimas, tad žaidynėms teko skolintis transporto priemonę. Pasak svečio, nors Norvegijoje nevyksta nieko panašaus į šias žaidynes, jie nuolat dalyvauja įvairiuose mokymuose ir konferencijose. Rusijos atstovai labai džiaugėsi renginiu, jų vertinimui buvo naudojami kiti standartai (jie būna nustatyti kiekvienos šalies Sveikatos ministerijos).
Kova už gyvybę – kaip gyvenime
Pirmoji situacija buvo „Ūmi būklė“ – medikams teko diagnozuoti miokardo infarktą ir nesuklysti, nes organizatoriai pateikė suklaidinti galinčią informaciją apie lėtines „paciento“ ligas. „Paciento“ vaidmuo teko nuolatiniams Krizių tyrimo centro rengiamų mokymų dalyviams.
Maždaug 60 proc. visų mirčių Lietuvoje priežastis – ūmūs širdies kraujagyslių susirgimai, dėl kurių prasideda širdies skilvelių virpėjimas, neretai pasibaigiantis mirtimi. GMP medikams antroje užduotyje buvo pateiktas tipingas atvejis – skilvelių virpėjimas jaunam žmogui prasidėjo sporto klube. Tačiau medikai turėjo ne aklai gaivinti, o įvertinti rizikingą sporto klubo aplinką, susižalojimo galimybes. „Nukentėjusysis“ buvo kompiuterizuotas manekenas, galintis reaguoti į gaivinimo veiksmus.
Trečioji užduotis – į rūsį įkritusi ir susižalojusi senolė. Nors „pacientės“ būklė nepavojinga gyvybei, tačiau medikams teko tikras išbandymas leistis į siaurą rūsį ir dirbti visiškoje tamsoje – šviesos šaltinis tebuvo GMP automobiliuose turimi žibintai.
Ketvirtoji užduotis, netikėtas išbandymas GMP medikams, buvo komplikuoto gimdymo priėmimas. Gimdyvės vaidmuo teko grimuotai Krizių tyrimo centro mokymų specialistei, kūdikis buvo realaus svorio manekenas. Pasak vyriausio žaidynių teisėjo Kęstučio Stašaičio, gimdymas GMP darbe pasitaiko labai retai, tačiau tai visada būna įtempta situacija ir ši užduotis – puiki proga prisiminti retai naudojamus įgūdžius.
Penktoji užduotis privertė dalyvius teko ne tik rungtis, bet ir bendradarbiauti. Žaidynėse buvo imituotas autoįvykis, į kurį atvykusi brigada rado šešis nukentėjusiuosius ir privalėjo išsikviesti „pastiprinimą“, „išrūšiuoti“ nukentėjusiuosius pagal būklės sunkumą ir nustatyti eilę, kam pirmam teikti pagalbą. Atsakomybė už GMP brigadų tarpusavio bendradarbiavimą teko dispečeriui.
„Ši situacija aiškiai parodė ir medikams, ir greitosios medicinos pagalbos stotims, kad vien turėdamos telefoną, greitosios medicinos pagalbos stotys neišsivers – būtina moderni įranga ir aukšta dispečerių kvalifikacija“, - teigė K.Stašaitis.
Didesnę galimybę gauti aukštesnį balų skaičių turėjo tie, kas pasirinko papildomą pradinio gaivinimo užduotį – taisyklingai be jokios papildomos įrangos atlikti dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės paspaudimus kompiuterizuotam manekenui. Ši užduotis reikalauja ne tik fizinio pasirengimo, bet ir tikslumo – nuo to priklauso išgyvenimo tikimybė.
Atskiro dėmesio susilaukė speciali organizatorių surengta paskaita – mokymas, skirta skęstančiojo gelbėjimui. Į šaltą Asvejos ežero vandenį šoko Krizių tyrimo centro instruktoriai – vienas iš demonstravo, kaip tikrovėje elgiasi skęstantis žmogus, o kitas parodė, kaip reikia elgtis ir kokie pavojai tyko paties gelbėtojo.
Moderni greitosios pagalbos sistema Lietuvoje – 2013 m.
Kartu vyko ir konferencija ”Greitosios medicinos pagalbos koncepcijos įgyvendinimo aktualijos“, kurios metu buvo demonstruojama, kaip veikia greitosios medicinos pagalbos pajėgų valdymo modelis. Jo tikslas yra „rūšiuoti“ skambučius į tuos, kuriems iš tiesų reikia skubiosios pagalbos ir tuos, kuriems galbūt pakanka konsultacijos ar neskubios ambulatorinės pagalbos. Šiuo metu Lietuvos greitosios medicinos pagalbos ekipažai 2,5 karto dažniau nei Vakarų šalyse priversti vykti ten, kur nėra būtina skubi pagalba. Taip ne tik švaistomos lėšos, bet ir kenčia išties sunkūs ligoniai. Be to, šis modelis leis dispečeriui siųsti į įvykio vietą arčiausiai esantį GMP automobilį, nepaisant kokiai savivaldybei jis priklauso.
Žaidynes ir konferenciją organizavo Krizių tyrimo centras, Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija, Lietuvos skubiosios medicinos pagalbos draugija Kauno medicinos universiteto Ekstremaliosios medicinos katedra ir Ekstremalių sveikatai situacijų centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Pasak organizatorių, idėja surengti GMP žaidynes Lietuvoje kilo tuomet, kai nuo 2005 m. buvo pasinaudota galimybe ES lėšomis didžiajai daliai Lietuvos greitosios pagalbos medikų suteikti naujos kartos praktinius mokymus, padėjusius perimti geriausią pasaulinę patirtį.
