Intensyvi saulės radiacija gali sukelti odos ir poodinio sluoksnio nudegimus, eritemas. Veikiant ilgą laiką, UV spindulių poveikyje gali vystytis onkologiniai odos susirgimai.
Vasaros metu ypač dažnai pasitaiko nudegimai, šiluminis ir saulės smūgis: šilumos smūgis ištinka tuomet, kai kūnas prakaituodamas nepajėgia išgarinti šilumos. Tai pavojinga būklė, kurią sukelia ilgas buvimas karštyje, ypač sportuojant.
Didelė tikimybė patirti šilumos smūgį atsiranda karštomis vasaros dienomis daug judant ir geriant mažai vandens. Šilumos smūgis pasireiškia: padidėjusia kūno temperatūra, galvos skausmu ir svaigimu, paraudusia, karščiuojančia oda, pykinimu, kai kada viduriavimu, troškuliu, nerimu, sutrikusia orientacija, mieguistumu, vangumu, dažnu, stipriu pulsu, netvirta eisena, sąmonės netekimu.
Pirmoji pagalba esant šilumos smūgiui: jei nukentėjusysis turi sąmonę, nuveskite jį į pavėsį, apklokite antklode sudrėkinta šaltu vandeniu, nuolat ją drėkindami. Kai kūno temperatūra sumažės iki 37,5o C, drėgną antklodę pakeiskite sausa, duokite gerti ko nors vėsaus, jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėdinkite ir niekuo negirdykite; vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.
Saulės smūgis galimas ir lokalus perkaitimas saulėje esant giedram orui ir nedėvint jokio galvos apdangalo. Jei nepridengta galva ilgesnį laiką būna saulėje, įšyla galvos smegenų dangaluose esantys kraujo indai, jie plečiasi, didėja intrakranialinis slėgimas kaukolėje, ir dėl to vystosi smegenų hiperemija. Saulės smūgio požymiai: galvos skausmas, svaigimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas, zvimbimas ausyse, mirgėjimas akyse, išbalusi oda, šaltas prakaitas, sąmonės netekimas.
Pirmoji pagalba esant saulės smūgiui: jei nukentėjusysis turi sąmonę, nuveskite jį į pavėsį, paguldykite truputį pakelta galva arba pasodinkite, ant kaktos dėkite šaltą kompresą, vėdinkite, pasiūlykite šaltesnio gėrimo. Jei nukentėjusįjį pykina, duokite užvalgyti ko nors rūgštaus, jei jis yra be sąmonės, guldykite ant šono, vėdinkite ir niekuo negirdykite ir vežkite jį į gydymo įstaigą.
Profilaktinės priemonės
Siekiant apsaugoti akis nuo ultravioletinių spindulių reikia naudoti akinius su UV spindulių filtrais; kūno apsaugai - drabužius, ypač šviesių spalvų; siekiant apsaugoti odą nuo nudegimų, reikia naudoti apsauginius kremus; bendrai profilaktikai reikėtų riboti buvimo saulėje laiką. Kad nesutriktų elektrolitų, kalio, natrio, kalcio pusiausvyra, patartina vartoti daug skysčių.
Troškulį geriausiai malšina mineralinis, paprastas geriamasis vanduo. Skysčius reikia gerti nuolat, po truputį, visą dieną ir nelaukti, kol kils troškulys. Patartina daugiau valgyti skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų, daugiau vartoti vaisių ir daržovių.
Kylant kūno temperatūrai, organizmas stengiasi išspinduliuoti energiją, todėl nereikėtų rengtis šiltais drabužiais, geriausiai rinktis šviesius, nesintetinius drabužius, nepamiršti galvos apdangalo.
