Sveikatos apsaugos ministerijoje pristatydamas sostinės triukšmo žemėlapį, savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus atstovas Vaidotas Palionis pabrėžė, jog pagrindinis triukšmo šaltinis – transportas.
Kurios miesto gatvės triukšmingiausios, gyventojai netrukus galės sužinoti apsilankę atnaujintame Vilniaus miesto aplinkos apsaugos puslapyje http://aplinka.vilnius.lt
„Centrinė miesto dalis triukšminga, tačiau iš žemėlapio matyti, kad didžiausias triukšmas - šalia greitųjų A kategorijos gatvių. Planuojant apvažiavimus aplink miestą, į tai reikia atkreipti dėmesį“, - pabrėžė V.Palionis.
Ar tai reiškia, kad šalia esančių ar planuojamų statyti aplinkkelių gyvenantys vilniečiai rizikuoja atsidurti didžiausio triukšmo zonose? Specialistų nuomone ne, nes tiesiant naujas magistrales bus pasirūpinta apsauginiais želdiniais ar triukšmą izoliuojančiomis sienelėmis.
E.Mačiūno teigimu, pastarosios yra labai efektyvios, triukšmo lygį sumažina net 30 decibelų, tačiau labai brangiai kainuoja.
Paklaustas, kurioje Vilniaus vietoje – didžiausias transporto keliamas triukšmas, savivaldybės atstovas minėjo Vilniaus pedagoginio universiteto prieigas, kur „dabar rengiamos estakados“, tačiau kurioje miesto dalyje daugiausia vilniečių kenčia nuo transporto keliamo triukšmo V.Palionis pasakyti negalėjo.
Šie duomenys dar šiemet bus apibendrinti ir skelbiami visuomenei, nes tai savivaldybę įpareigoja teisės aktai.
Strateginius triukšmo žemėlapius didžiųjų miestų savivaldybės atnaujins kas trejus metus, tačiau jei bus perplanuota daugiau kaip 30 proc. teritorijos - kasmet.
Triukšmingiausi miestai - Palanga ir Vilnius
Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, triukšmingiausi Lietuvos miestai - Palanga ir Vilnius. Kurorto gyventojai nuo triukšmo kenčia prasidėjus poilsio sezonui, vilniečiai - ištisus metus.
Nuo ramybės drumstėjų gyventojus gina teisėsaugininkai, už higienos normų paisymą atsakingi visuomenės sveikatos specialistai.
Savivaldybėms patvirtinus tylos zonas, gyventojų ramybe privalės rūpintis ir savivaldos institucijos, kurios savo iniciatyva galės skirti nuobaudas už tylos taisyklių pažeidimus.
Kaune nuo triukšmo kenčiantys žmonės dažniausiai skundžiasi per garsia muzika kavinėse ir pramogų centruose (23 proc.), triukšmingais pasilinksminimais kaimynų butuose (21 proc.).
Šiek tiek rečiau gyventojus kamuoja kondicionierių ir vėdinimų sistemų (18 proc.) keliamas triukšmas. 23 proc. žmonių nurodė kitus triukšmo šaltinius. Dažniau minėti pakrovimo, iškrovimo darbai prekybos įmonėse, statybų aikštelių, šaldymo agregatų, atrakcionų parkų keliamas triukšmas, televizijos antenų ūžesys, neaiškios kilmės garsai.
Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba politikams siūlė apriboti galimybę gyvenamuosiuose namuose steigti pasilinksminimo vietas, kavines ir barus, nes dėl jų keliamo triukšmo, ypač žemų muzikos dažnių, lankytojų šūkavimų gyventojai negali atsiriboti ir pailsėti.
Miestuose kenčia ne tik šalia kavinių ar restoranų gyvenantys žmonės. Skundai plaukia iš didžiųjų prekybos centrų, autoservisų kaimynų, kurių poilsį drumsčia naktį vykstantys krovos, remonto darbai.
Anksčiau dėl triukšmaujančių kaimynų daugiabučiuose policija buvo galima kviesti nuo 22 valandos. Nuo liepos 1 dienos tai galima daryti nuo 18 valandos, o jei rimtis trikdoma gyvenamosiose patalpose ir viešosiose įstaigose - net dieną.
Viešosios rimties trikdymu laikomas garsus šaukimas, švilpimas, dainavimas, grojimas muzikos instrumentais bei kitais garsiniais aparatais gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte.
Gadina ne tik nuotaiką, bet ir sveikatą
Sveikatos specialistų teigimu, žmogaus ausis prisitaikiusi prie 35 - 55 decibelų intensyvumo garsų. Normalaus pokalbio keliamas triukšmas siekia iki 60 decibelų, kalbėjimas pašnibždomis -30 decibelų, o štai uodo zyzimas, kad ir labai įkyrus, lygus nuliui decibelų.
Pagal higienos normą, garso lygis gyvenamosiose patalpose nuo 6 valandos ryto iki 18 valandos vakaro negali būti didesnis nei 40 decibelų, 18-22 valandomis ne didesnis kaip 35 decibelai, 22-6 valandomis iki 30 decibelų.
Kai žmogų veikia triukšmas, palyginti nedaug viršijantis leidžiamą lygį, klausa pažeidžiama pamažu, nepastebimai. Paprastai klausos nusilpimas išryškėja po 10-20 metų trunkančio kasdieninio triukšmo poveikio.
Nuolatinis mašinų ar staklių ūžimas kenkia mažiau nei impulsinis štampavimo ar kitas panašus triukšmas. Ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia klausos organo kraujagyslių spazmus, nervinių receptorių medžiagų apykaitos sutrikimus.
Garsą suvokiantys nerviniai receptoriai išsenka, o vėliau dėl distrofinių – degeneracinių pokyčių žūva.
Ilgalaikis triukšmas sutrikdo ne tik klausą, bet ir daugelio organų darbą. Labiausiai pažeidžiama nervų sistema – kyla nuovargis, silpnumas, irzlumas, nemiga, padidėja nervinis jautrumas, gali atsirasti kitų nervinių ir psichinių sutrikimų.
Medikai pabrėžia, kad triukšmas labai erzina, trikdo darbingumą, ypač kūrybinę veiklą, protinį darbą.
Triukšmingoje aplinkoje padažnėja širdies susitraukimai, ligonis jaučia širdies plakimą ar skausmą. Padidėja kraujospūdis. Pablogėja galūnių kraujotaka, virškinimas, dažniau sergama kepenų ligomis.
Literatūroje rašoma, kad triukšmas per metus vidutiniškai padidėja 1 – 3 decibelais. Prognozuojama, per 15 metų jo lygis gali padvigubėti.
Didžiausią 180 decibelų triukšmą kelia raketos startas. Reaktyvinis lėktuvas skleidžia 140 decibelų triukšmą, medžioklinio šautuvo šūvis - 165, greitosios pagalbos automobilių sirenos - 120, pneumatinio kūjo ir grandininio pjūklo keliamas triukšmas - 110, dažų purkštuvas ir buldozeris - po 105, elektrinis grąžtas - 98, traktorius - 96, šlifavimo staklės - 93, žoliapjovė - 90.
190 decibelų garsas iš konstrukcijų išplėšia kniedes.
