Pagrindinė blondinių, kaip reiškinio, egzistavimo erdvė - anekdotai. Kad kokia nors žmonių grupė yra išjuokiama - reiškinys paplitęs. Taip išjuokiami „naujieji rusai“, valstybių vadovai, herojai. Tai yra, tie, kurie užima kažkokią išskirtinę vietą. Naujieji rusai - pinigais, politikai - populiarumu, herojai - išskirtinėmis asmeninėmis savybėmis. Kasdieniame gyvenime jie sutinkami su pagarbia baime.
Jei su jumis kavinėje prie vieno staliuko sėdi milijardierius arba premjeras, arba legendinis karo vadas, jūs negalite nejausti jaudulio. Todėl kad mūsų sąmonę įtakoja visuomeninė hierarchija - lentynėlės, sukurtos kultūros: tėvų, draugų ir pažįstamų nuomonių, masinės informacijos priemonių.
Kai kurie žmonės atsiduria ant pjedestalo. Kiti - andergraunde, t.y. marginaliniuose sluoksniuose: narkomanai, valkatos, gaujų nariai. Romantinis menas andergraundą iškelia. O humore aukštai stovintys tarsi numetami nuo pjedestalo ir paverčiami pajuokos objektais.
Galbūt kažkas panašaus yra su blondinėmis? Realiame gyvenime moterys blondinės - pakankamai retas reiškinys. Tačiau atkreipiantis į save vyrų dėmesį. Šviesių plaukų genas yra retas ir dažniausiai yra užblokuotas tamsių plaukų genu. Nemaža dalis gatve einančių blondinių yra savo plaukus nudažiusios. Vadinasi, suvokia tai moteris, ar ne, bet pasivertimas blondine - savo išskirtinumo, retumo imitacija.
Vadinasi, blondinės - tai tiesiog atkreipianti į save dėmesį šviesi dėmė minioje? Jei taip, jos turėtų sukelti kitų moterų didesnį pavydą ir versti su jomis konkuruoti. Konkurencija gali pasireikšti labai subtilia forma: išgirdusi anekdotą apie blondinę moteris nepasipiktina, o linksmai juokiasi.
Pajutęs, kad jo juokelis apie blondinę yra palaikomas, vyrais ir toliau pasakos šį anekdotą. Juk niekas nekartotų anekdoto, jei jie nesukeltų juoko. O moters palaikymas vyrui - šimtą kartų stipresnis stimulas, nei vyro palaikymas. Taigi, pačios to nesuvokdamos, moterys linksmai palaiko anekdotus apie blondinių kvailumą ir seksualumą. Gal jos ne be reikalo tai daro?
2. Jos iš tikrųjų yra labiau geidžiamos
Ši idėja pasitvirtina, kai šatenė ar blondinė nuvažiuoja į Pietų šalį. Ji sukelia labai gyvą ir atvirą vyrų susidomėjimą. Tai, žinoma, susiję ir su tuo, jog Rytų moterys dažniausiai slepia veidą bei plaukus. Moteris atviru veidu ir plaukais fundamentalaus islamo šalyje - tas pats, jei pas mus ji vaikščiotų gatvėmis tik su mažomis kelnaitėmis.
Tačiau kaukaziečių kraštuose čadrų nėra, o šviesiaplaukės vis tiek labai atkreipia į save dėmesį. Nes šiuose kraštuose vyrauja tamsūs oda ir plaukai - kaukazietiško etnoso ženklas. Šviesūs plaukai – kitokio, baltų genofondo požymis.
Žmonių seksualume kitoniškumas - stiprus seksualinis dirgiklis. Ko gero, žmonės tik ir išgyvena maišydami vis kitokius genus ir sukurdami vis naujas jų kombinacijas.
Rasistai ir radikalūs nacionalistai niekaip nepriima mokslininkų atrastų faktų, kad „gryna“ tauta - nykstanti ir degeneruojanti. Pažvelkite į uždaras izoliuotas salų ar kalnų tauteles arba į vargšą britų monarchų dinastiją - jūs pastebėsite ryškius degeneracijos ženklus. Maišytos rasės ir tautos duoda didelę genų rekombinaciją ir padidina žmonijos šansus išgyventi.
Tarkime, didžiulis rusų etnosas neišgyventų, jei jo nepalaikytų stiprūs tuo metu stepių klajoklių etnosai. Tai reiškia - jei rusų moterys negimdytų vaikų nuo mongolų, totorių ir kitų stepių tautų. Žinoma, rusaitė negalvodavo: „štai joja kitokio genofondo mongolas. Jo sėkla sustiprins mūsų, riazaniečių genus. Imsiu ir pasitaisysiu aš prie jo plaukus ir garsiai nusijuoksiu.“
Ir mongolas nemąstydavo: “ štai linksmai juokiasi kitokio genofondo mergaitė. Aš šiuo metu - dominuojanti tauta. Imsiu ir lengvai prikalbinsiu ją nueiti su manimi į palapinę“. Bet net ir galvoti apie tai nereikėdavo ir dabar nereikia - suveikia instinktai.
Taigi, greičiausiai yra štai kaip. Užuodęs blondinės kitoniškumą, vyras nesąmoningai ima laikyti ją „potencialiai vertinga giminės tesėja ir geidžiamu objektu“ ir ima jos iš tikrųjų geisti. Nesvarbu, ar tai tikra blondinė - tuomet šis geismas biologiškai pateisintas, ar tik dažyta - imitacija vyrus veikia ne mažiau. Žinoma, juos įtakoja ir pasąmoningas tikrų blondinių flirtas - juk jos irgi „užuodžia„ aplinkui save kitokio genofondo vyrus. Ir, pačios nesuvokdamos, ima siųsti aplinkiniams vos pastebimus flirto signalus.
Atvirkštinis reiškinys - kad vyrai šviesiais plaukais imtų laikyti ypač geidžiamomis brunetes - irgi egzistuoja,- pažiūrėkite, kaip mėgsta turtingi europiečiai vyrai parsivežti žmoną iš Tailando ar Singapūro. Tačiau vyrai blondinai yra gana pažeidžiami ir taip pat reti žmonijos mastu. O albinosai - kurių ir akys, ir oda ir plaukai šviesūs - neturi didelių šansų paplisti. Nes vyrų atsparumas gyvenimo išbandymams yra apskritai mažesnis, ką jau kalbėti apie reto genofondo vyrus.
Vadinasi, tikros blondinės ir bruneto vaikai turėtų būti gyvybingesni? Taip. Tačiau kadangi išsamios statistikos šiuo klausimu mes po ranka neturime, galime suabejoti: gal visa tai, kas kalbama apie blondines - tik mitas?
3. Jas padarė geidžiamomis reklama.
Galimas daiktas, kad tai, ką daro moteris savo kūno kalba, padidina ir moters seksualinį reitingą mados kūrėjų pastangomis. Tai yra, blondinės ir sąmoningai, ir nesąmoningai prisiima visuomenėje „gundytojų“ vaidmenį. Nes galų gale viską, ką mes matome ir kuo žavimės, nulemia fotografas ar kino režisierius.
Seksualinis reitingas – ne tik biologijos ir psichologijos, o taip pat kultūros ir mados diktuojamas dalykas. Žinoma, jei didesnė dalis sekso žvaigždžių ir Barbių yra blondinės, mes galime pamanyti, kad tai tiesiog komersantų įteigtas reiškinys. Kad tiesiog žmonės pripratinti prie to, kad „seksualu yra būti blondine“. Tačiau kaip reklamos psichologai nusprendė susieti seksą ir šviesius plaukus?
Jie vadovavosi apklausomis. Paaiškėjo, kad vyrai, kurių paprašydavo apibūdinti rodomų moterų nuotraukas, blondinėms dažniau priskirdavo švelnumą, minkštumą, moteriškumą. O brunetėms - agresyvumą, veržlumą, seksualinį sadizmą.
Jei jūs peržvelgsite praeito amžiaus Holivudo filmus, pamatysite, kad gerosios herojės dažniausiai yra šviesiaplaukės, o blogosios - juodaplaukės. Todėl ir reklamose buvo priimta sieti gerą prekę su šviesiaplaukėmis moterimis. Vadinasi, ne komersantai sukūrė šį mitą, o tik pasinaudojo tuo, kas jau iš anksto buvo vyrų psichikoje.
Nepaisant sekso industrijos štampų, didesnė dalis vyrų vengia agresyvių moterų. Žinoma, seksualiniai žmonių apetitai ir fantazijos kinta, tačiau visumoje vyrui geriau, kad moteris būtų švelni ir gundanti, o ne agresyvi ir dominuojanti. Tuomet jo seksualinei funkcijai netrukdo savisaugos instinktas. Blondinė, kaip ir viskas, kas šviesu, asocijuojasi su „gėriu“: ramybe, švelnumu, motiniškumu. Brunetė, kaip ir viskas, kas tamsu, su „blogiu“: veržlumu, agresija, klasta.
Tai nereiškia, kad vyrus netrauktų blogio simboliai - traukia lygiai taip pat, kaip ir gėris. Tačiau būtent blogio simboliai, o ne pats blogis. Normalų žmogui destruktyvi agresija ir klasta atstumia, tačiau šių dalykų simboliai gali jaudinti. Todėl vyrui patrauklios blondinės viliokės kerai gali iš tikrųjų baigtis liūdniau, nei nuoširdžios mylinčios brunetės dėmesys. Juk čia jau - realios moterys su realiais motyvais. O simboliai ir yra simboliai, apie tikrus žmogaus motyvus jie nieko nesako. Simbolis gali būti tiesiog imitacija ir net apgavystės įrankis.
Galbūt mums apskritai būtų naudinga išmokti už visokių simbolių: turto, įtakos, seksualumo - įžvelgti, ko gi nori pats žmogus? O išvaizdą palikti dekoracijai - su ja gražiau, tik kad būtų už dekoracijos kažkas tikra...
