Taigi kodėl miestiečiai savo gyvenamajam namui vis dažniau renkasi medį? Atsakymų daug, tačiau niekas nenuginčys, kad mediniame name kvėpuoti gaivu kaip pušyne, kambariuose maloniai nuteikia natūralios drėgmės bei aromatingo kvapo derinys. Karštą dieną tokiame name maloniai vėsu, o šaltesnę žiemą medinės sienos neleidžia išeiti šilumai.
Medis – tai ekologiškai švari gamtinė medžiaga, neturinti jokio kenksmingo poveikio, kuri išliko nepakitusi jau kelis tūkstančius metų. Nuo senų laikų žmonės statė rąstines pilis ir aukštas bažnyčias. Tradicinė namų statybos technologija iš rąstų išlieka populiari iki šiol ir sulaukia vis daugiau šalininkų.
Tačiau stereotipai dar gajūs – skeptikai tvirtina, kad mediniai namai graužiami miško kenkėjų, jų gyvavimo laikas siekia vos pusę amžiaus, be to, kad tokie namai labai brangūs. Tačiau rąstinių namų statybos entuziastai, teigia, kad tinkamai suręstas ir prižiūrimas rąstinis namas tarnaus per 150 metų. Rąstinių namų, pirčių ar pavėsinių statybai geriausiai tinka Kanados, Šiaurės Europos ir šiaurinės Rusijos dalies bei Sibiro spygliuočių mediena. Ji pasižymi didesniu tankiu, kietumu ir patvarumu. Šias savybes suteikia atšiauresnis klimatas. Tačiau, pasak UAB „Dolena“ direktoriaus Egidijaus Norvaišo, gerai apdirbta ir išdžiovinta šiai statybai puikiai tinka ir lietuviška spygliuočių mediena iš nederlingo dirvožemio kirtimviečių.
Rusiški apvalių rastų namai
Dažnai galima pamatyti sukrypusį ir skylėtą rąstinį namą ar pirtį, kuriam nėra nė 50 metų. UAB „Baltegas“ direktorius Oleg Tarasov tvirtina, kad tai netinkamai parinktų rąstų pasekmė. Namo sienų ir perdangų kaina sudaro tik 20–30 proc. namo vertės, tačiau pagal svarbumą šiai daliai skiriamos pirmosios pozicijos. Todėl norint turėti ilgaamžį medinį namą, labai svarbu parinkti kokybišką medieną. Taigi taupyti nėra protinga.
Šiaurinės Rusijos dalies (Karelijos, Archangelsko, Vologdos, Irkutsko sričių) mediena pasižymi ypač geromis savybėmis. Čia medis auga du ar tris mėnesius per metus, o likusį laiką stovi ramybės būsenoje. Šių medžių rievės ypač tankios, o geriausia statybinė mediena yra 100–120 metų rąstai. Rusijoje iki šiol stovi mediniai namai, statyti Petro I-ojo laikais.
Labai svarbu, kad medis būtų kertamas lapkričio–sausio mėnesiais. Specialistai teigia, kad kokybiškiausia statybinė medžiaga yra natūraliai išdžiūvę rąstai. Nukirsta miško žaliava sudedama į stoginę, kur bent šiltąjį metų pusmetį natūraliai džiūva.
Lietuviška patirtis
Pasak E.Norvaišo, rąstinių namų rinka plečiasi, tokių namų paklausa auga. Todėl didėja tikimybė susirasti nepatyrusių meistrų, kurie nežinodami svarbių rąstinių namų statybos niuansų dažnai gadina sunkiai kuriamą patikimo rąstinio namo įvaizdį. Labai svarbu teisingai suprojektuoti medinį namą. Kadangi toks namas savotiškai vaikšto, visos laikančiosios sienos turi būti iš rąstų – tai užtikrina tolygų visų atraminių kampų sėdimą.
Statant rąstinį namą reikia atsižvelgti į gausybę niuansų. Pavyzdžiui, kad rąsto skilimas būtų nukreiptas į rąsto vidinę pusę daromos įpjovos rąsto viršuje. Tuomet galima skilimo vieta uždengiama viršutiniu rąstu. Medis visuomet pirmiausia pradeda skilti ties ta vieta, kur šerdis esti arčiausiai plokštumos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vietas, kur rąstinės sienos liečiasi su standžiais paviršiais – dažniausiai tai langų ir durų rėmai. Tais atvejais daromos specialiūs mediniai šliaužikliai.
Apdaila
Rąstinis namas – tai tikrai ne tik vasarnamis ar laikinas būstas pasislėpti nuo lietaus. Rąstinis namas – visiškai apsaugotas, saugus, šiltas, jaukus namas su gerais langais, durimis, stogo danga. Ir, aišku, su visais civilizacijos privalumais: modernia apdaila, santechnika, televizija, signalizacija.
Rąstinį namą iš vidaus galima dekoruoti plytelėmis, gipso kartonu, kurį vėliau galima nudažyti ar klijuoti tapetais, mūrinėmis ar akmeninėmis pertvaromis. Nejudančias konstrukcijas – laiptus, pertvaras, slankiojančiąsias sistemas – patariama montuoti tik visiškai susistovėjus medinio namo konstruktyvui.
Dažnai rąstinio namo išorė ir vidus impregnuojami linų aliejumi. Norintiems šviesaus atspalvio, E. Norvaišas pataria vidų išdažyti stipriu šarmu, kuris truputį pabalins sienas ir sudarys apsauginę plėvelę nuo tepumo.
Norvegai namų paviršių impregnuoja tepalu, kuris gaminamas kaitinant pušies sakus. Šiuo tepalu išdažytas namas esti juodos spalvos ir skleidžia specifinį kvapą. Panašiai rąstai dažomi ir Dzūkijoje.
Rąstinio namo savybės
Rąstiniuose namuose nereikia kondicionavimo ar ventiliacijos sistemos, nes namas kvėpuoja ir natūraliai ventiliuojasi per sienas. Rąstiniai namai, skirtingai nei mūriniai, greitai įšyla ir lėtai atvėsta. Žiemą santykinė oro drėgmė yra gana žema, o vasarą ji pakyla, todėl perteklinė drėgmė patenka į sienas.
20–22 cm rąsto storio medinių namų šiluminė varža vidutiniškai yra 1,4 kv. m K/W. Ji mažesnė nei norminė (3,86 kv. m K/W), tačiau tai kompensuoja kitos rąsto savybės. Pridėjus ranką prie mūrinės sienos, jaučiamas žymus temperatūrų pokytis. Neišvengiamas šaltesnės sienos sąlytis su pašildytu ir drėgnu oru verčia šią drėgmę kondensuotis. Nustojus šildyti mūrinę patalpą tuoj pat tai pajuntame. Rąstiniame name šis procesas vyksta lėčiau dėl didelės rąsto šiluminės talpos. Dėl šios savybės rąsto vidinė pusė išlaiko temperatūrą, artimą esančiai kambaryje. Todėl atvėsus patalpai kondensatas mediniame name nesusidaro.
