Vasarai neabejotinai priskiriame linksmiausio ir nerūpestingiausio metų sezono titulą. Moksleiviškos ir studentiškos atostogos, atokvėpis po darbų maratono, galimybė pabūti gamtoje, proga pasidžiaugti šiltais orais, šventės po atviru dangumi, kelionės, pramogos bei kitomis formomis besireiškiantis laisvalaikis tapo neatsiejamais šio laikotarpio atributais. Šilčiausiam ir šviesiausiam mūsų klimato juostos periodui neabejingas tiek jaunas, tiek senas, tad jį dažnai įvardija kaip labiausiai mėgstamą metų ciklo dalį.
Tačiau malonumus pervertinančioje visuomenėje vasaros paveikslas kartais nepagrįstai supriešinamas su likusių metų laikų pilkuma, siejama su nykia kasdienybe, nepakeliama atsakomybe bei įsipareigojimais. Kai kurios vartotojiško požiūrio aukos kiaurus metus pluša vien tam, kad kelias atostogų savaites paaukotų ant didžiulio vasaros poilsio ir pramogų verslo aukuro. Užvaldyti laikino pasitenkinimo aistros, tokie žmonės sunkiai atranda kiekvienos savo gyvenimo dienos džiaugsmą ir pilnatvę.
Kasdienybės link
Vasaros pabaigoje dauguma dirbančių žmonių po atostogų grįžta prie darbų, o mokiniai, studentai bei kiti švietimo sferos atstovai pasitinka naujus mokslo metus. Kai kuriems iš jų sugrįžimas į griežčiau struktūruotą dienotvarkę būna gana nelengvas.
Vieniems gyvenimas po nerūpestingos vasaros vėl stoja į savo vėžes, įgauna metų metus pažįstamą pavidalą. Šie asmenys labiausiai baiminasi rutinos bei sunkiai susitaiko su mintimi, kad vėl iš naujo teks paklusti visagaliam „reikia“ ir iki kitų atostogų pamiršti saldųjį „noriu“.
Tiems, kuriems prasideda visiškai naujas etapas, iš pradžių būna lengviau, nes juos veda noras atrasti dar nepažintas galimybes. Tačiau, susidūrus su pirmaisiais sunkumais, ir jiems gali kilti pagunda vis dažniau sugrįžti į prisiminimus ar įstrigti svajose apie nerūpestingą ateitį. Tad bet kuris žmogus turi stengtis užmegzti ryšį su dabartimi bei kurti savitą santykį su kasdienybe.
Reabilituoti liūdesį
Vasaros palydoms būdingą liūdesį dažnai siejame su depresiška rudens nuotaika. Pasibaigusios atostogos, nauji darbai ir rūpesčiai, saulės trūkumas, atšalęs oras – tai tik keli veiksniai, dėl kurių asmuo gali jaustis prislėgtas. Tačiau nereikėtų skubėti šios emocinės būsenos vadinti sezonine depresija ir sieti ją išimtinai su rudens periodu. Depresija galima susirgti bet kuriuo metų laiku, o jos diagnozei reikalingi ilgalaikiai savijautos stebėjimai (pvz., mažiausiai dvi savaites žmogų turi kankinti bloga nuotaika, stebimi jos periodiniai pasikartojimai bei kiti požymiai). Tad daug dažniau mums tenka susidurti su paprasčiausiu liūdesiu, kuris lydi atsisveikinimą su reikšminga patirtimi. Šis jausmas padeda išgyventi netekties situacijose, kurias neišvengiamai sukuria į praeitį pasitraukusios galimybės. Juk neįmanoma iki galo išnaudoti savo laiko ir gebėjimų išteklių. Tad ir atostogų metu tikėjęsi daugiau dėmesio skirti savo mėgstamiems užsiėmimams, dažnai nusiviliame pritrūkus jiems laiko.
Liūdesys yra natūrali emocija, kurios neturėtume neigti. Jo pagalba galime identifikuoti mums svarbius dalykus, labiau pažinti savo vidinį pasaulį. Be liūdesio būtų neįmanoma pajusti išgyvenamų jausmų pilnatvę.
Sugebėjimas džiaugtis
Nors mums niekas nežadėjo smagaus ir džiaugsmingo gyvenimo, tačiau vis tiek privalome vengti užsitęsusio liūdesio periodų. Žmogaus emocinė būsena reaguoja tiek į išorinius, tiek į vidinius pokyčius, tačiau iš brandžios asmenybės tikimasi pakankamai gerų savikontrolės įgūdžių. Tad ir liūdesiui neturėtume leisti užvaldyti visų mūsų minčių ir veiksmų. Tačiau prislėgtos savijautos nederėtų slopinti savyje, verčiau surasti sau ir aplinkiniams tinkamą išraiškos formą (pvz., dienoraščio rašymas, piešimas, pasivaikščiojimas ar kita fizinė bei kūrybinė veikla). Jausmų suvokimą labai veikia ir mūsų mąstymo ypatumai. Sugebėjimas į įvairius reiškinius pažvelgti iš skirtingų požiūrių taškų, padeda atrasti gyvenimo džiaugsmo šaltinius ir išvaduoja nuo neigiamų emocijų pertekliaus. Tuomet net ir pasibaigusi vasara neužtemdo pozityvių galimybių, kurias mums atneša kiekviena nauja diena.
Rudens privalumai
Ruduo – gamtos pasiruošimo žiemos ramybei metas. Žmogui šis laikotarpis yra puiki galimybė „suskaičiuoti viščiukus“, įvertinti visą savo metų triūsą, ragauti jo vaisius. Neatsitiktinai ruduo prilyginamas brandžiai senatvei, kuri pasižymi dvasiniu turtingumu ir santūrumu.
Rudenį taip pat pradedami nauji darbai, dedami pagrindai ateities užmojams. Po vasaros atostogų paprastai grįžtame pailsėję, subrandinę naujas mintis ir idėjas. Ruduo – puikus metas joms įgyvendinti, išmėginimui tikrovėje.
Rudens nuotaika ir spalvos ypač įkvepia meniškos, kūrybiškos sielos žmones. Priešingai vasaros lengvabūdiškam įvaizdžiui, ruduo žadina daug gilesnį santykį su savimi, aplinkiniu pasauliu ir savo kūryba.
