“Tikėjausi, kad pašalinus angliavandenius tyrimo dalyviai tiesiog valgys daugiau kitokio maisto”, - teigė mokslininkas dr. Guentheris Bodenas, biochemijos dėstytojas Filadelfijos Temple universitete.

“Bet atsitiko priešingai. Jie per dieną suvartodavo 1000 kalorijų mažiau”, - pasakė jis.

Šio tyrimo rezultatai, publikuoti leidinyje “Annals of Internal Medicine”, gali padėti nuraminti susirūpinimą dėl to, kad tokios dietos padidina širdies ligų riziką dėl padidėjusio riebalų suvartojimo.

Pasak Bodeno, buvo daugybė teorijų, kaip mažai angliavandenių turinti mityba gali padėti numesti svorio.

“Egzistavo kelios teorijos: žmonės valgo mažiau, jie išeikvoja daugiau kalorijų, jie iš tikro nepraranda kūno masės, tik vandenį, ir ketvirtoji labai populiari galimybė – angliavandenių kalorijos kažkuo skiriasi nuo kitų kalorijų”, - akcentavo jis.

Kad surastų teisingą atsakymą, dr. Guentherio Bodeno komanda izoliavo dešimt nutukusių pacientų, kuriems buvo diagnozuotas antrojo tipo diabetas, klinikinėje aplinkoje, kur tris savaites jų mityba buvo griežtai stebima. Bodeno komanda taipogi naudojosi naujausiomis technologijomis, kad įvertintų kūno masės mažėjimą, vandens kiekio mažėjimą ir kalorijų išeikvojimą.

Pirmąją savaitę dalyviai maitinosi pagal savo įprastą mišrią dietą. Bet paskutines dvi savaites tyrinėtojai apribojo angliavandenių suvartojimą nuo vidutiniškai trijų šimtų gramų per dieną iki dvidešimties.

Tuo pat metu dalyviams buvo laisvai pasiekiamas viliojantis riebus bei saldus maistas.

“Sakėme jiems: galite valgyti viso šito tiek, kiek norite ir kada norite”, - teigė Bodenas.

Rezultatas: po dviejų savaičių tokios dietos pacientai neteko vidutiniškai 1,65 kg, jų kasdienis kalorijų suvartojimas sumažėjo kone 1000 kalorijų, - nuo vidutiniškai 3111 kalorijų prieš dietą iki 2164 dietos metu.

“Kitaip tariant, jie sumažino savo apetitą nuo pernelyg didelio iki normalaus”, - pasakė Bodenas.

Jis pridūrė, kad tas magiškasis skaičius – apie 2100 kalorijų per dieną – “pasirodė besąs būtent tas energijos kiekis, nuo kurio jiems reikėjo pradėti”, kad išvengtų svorio didėjimo.

Kaip paprastai nutinka metant svorį, diabeto rizikos veiksniai, tokie kaip insulinas ir gliukozės lygis kraujyje, ėmė regimai gerėti. Taip atsitiko ir su trigliceridais – toks rezultatas pažymėtas ir ankstesniuose tyrimuose, kuriuose tyrinėtas mažai angliavandenių turinčios dietos poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai.

Tyrimas, kurį rėmė Nacionalinis sveikatos institutas bei Amerikos diabeto asociacija, vis dar palieka neatsakytų klausimų, kodėl laikantis tokios dietos nepuolama kimšti cukraus, baltymų ar riebalų turinčių produktų.

“Vienintelis dalykas, kuris man čia rodosi svarbus, yra insulino sumažėjimas”, - sako Bodenas. – “Dešimtmečius gydžiau diabetikus, ir kaskart, kai skirdavau jiems insulino, jie priaugdavo svorio. Taigi esu tikras, kad insulinas susijęs su apetitu.”

“Žinoma, negaliu to įrodyti”, - pridūrė jis, - “Mes vis dar tiek mažai žinome apie apetitą. Šioje srityje atsiduriame lyg ant plono ledo.”

Dietologė Cathy Nonas yra Niujorko ligoninės nutukimo ir diabeto programų vadovė bei Amerikos dietologų asociacijos atstovė. Anot jos, kad tyrimas dar daug ko nepasako mokslininkams apie mažai angliavandenių turinčias dietas.

“Jei pažvelgtume į visus Atkinso duomenis, laikydamiesi jo dietos žmonės numeta svorio, nes suvartoja mažiau kalorijų”, - sakė ji. – “Ir tai yra tiesa, kalbant apie daugumą dietų.”

Nonas teigė, jog ankstesni tyrimai darė prielaidą, jog vieno tipo maisto apribojimas nebūtinai reiškia, jog žmonės mesis prie kito maisto.

Cathy Nonas taip pat atkreipė dėmesį, kad Temple tyrime nebuvo kontrolinės grupės – dalyvių, kuriuos tyrinėtojai naudotų palyginimo tikslams.

“Problema ta”, - pasakė ji, - “kad neturime tyrimo, kur taip pat būtų pažvelgta, kas nutinka apribojant, tarkim, mėsos vartojimą – ar pastebėtume svorio pokyčių?”

Bet yra ekspertų, tikinčių, kad naujoji studija “yra svarus indėlis į literatūrą, sakančią, jog mažai angliavandenių turinti dieta gali būti naudojama nutukimui gydyti.”

Redakcijos pastabose dr. George’as A.Bray’us, Peningtono biomedicinos tyrimų centro Los Andžele darbuotojas, Temple tyrimą pavadino “gerai atliktu”.

Ilgalaikiai Atkinso dietos tyrimai aptiko trumpalaikį svorio netekimą, dažnai pranokstantį tą, kuris regimas kitose dietose, rašo Bray’us, “bet skirtumai išnyko po dvylikos mėnesių.” Jis tiki, kad mažai angliavandenių turinčios dietos tiesiog gali būti įtrauktos į augantį sąrašą sąlygiškai saugių svorio metimo variantų nutukusiems amerikiečiams.

Nonas skeptiškai žiūri į tai, kad dieta, iš kurios išbraukiama ištisa maisto grupė, gali būti sveika ilgą laiką. Ji tiki, kad amerikiečiai tiesiog turėtų pasekti kitų šalių pavyzdžiu, kad surastų idealų dietos modelį visam gyvenimui.

“Visuomenių, kuriose mažas mus kamuojančių ligų skaičius, mitybos pagrindas – vaisiai, daržovės, pilni grūdai, porcijų kontrolė ir daug daugiau ląstelienos”, - pasakė ji. – “O ląsteliena, deja, nėra visų šių tyrimų sąrašo viršuje.”

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)