Kalta aplinka


Kiek kavinių ir restoranų gamina sveiką maistą? Amžiaus klausimas. Mūsų laikais labai madingi tapo saldūs desertai be cukraus - naudojami cukraus pakaitalai. Sriubose plaukioja grietinė, kepsniai būtinai apipilti riebiais padažais, o salotos - majonezu. Nekaloringas maistas kol kas nepopuliarus. Ar tik ne dėl to, kad patiekalo skonį lemia prieskoniai, kurie gerina apetitą?

Pernelyg didelė prabanga namuose virti sveiką sriubą - prireiks gero pusvalandžio. Mes gi dabar esame veiklūs ir greiti. Maistui gaminti per dieną sugaištame 14 minučių. Reikia manyti, mintame sriubomis iš pakelių ir kitais pusfabrikačiais. Norėdami pasilengvinti gyvenimą, tampame visiškai priklausomi nuo to, ką tiekia maisto pramonė ir siūlo reklama.

Kai kurios Europos Sąjungos narės priėmė sprendimą riboti užkandžių automatų naudojimą arba išvis juos uždrausti mokyklose. Norvegijos ir Škotijos mokyklose draudžiama prekiauti saldumynais bei limonadu, siūlomas tik sveikas maistas, nemokamai dalijamas pienas. Kiek Lietuvoje buvo kalbėta apie pilnų traškučių maisto aparatų ir kokakolos panaikinimą mokyklose, daugelyje jie vis dar stovi. Nors vaikų mamos protestavo, bet argi jų balsą išgirdo maisto rinką reguliuojantys tėvai?

Apsimetėlis maistas

Didžiosiose pasaulio kvapų gamyklose dezodorantų, šampūnų, indų ploviklių aromatai išgaunami tokiu pačiu būdu, kaip ir maisto - manipuliuojant chemikalais. Tyrimais įrodyta, kad chemikalais pakvėpintas ir nuspalvintas maistas kelia didesnį apetitą. Kvapo poveikis organizmui yra labai galingas. Tai būdinga ne tik parfumerijos pramonei, bet ir maisto, kuri dirbtinai kvepina maisto gaminius.

Kvapas susijęs su tam tikromis smegenų sritimis, kurios reguliuoja daugybę funkcijų. Būtent per uoslės sistemą veikiamas mūsų apetitas, elgesys, emocijos, libido ir net mentalitetas. Ant duonos tepame neaiškios kilmės masę, kvepiančią kumpiu, tačiau kumpis ją gaminant net už trijų kilometrų nebuvo padėtas. Nutukimo pandemiją pasaulyje mokslininkai tiesiogiai sieja su maistui vartojamu natrio gliutamatu, skonio stiprikliu E621.

Tačiau sugebėkite rasti produktą, kuriame jo nebūtų? Vienas, kitas - ne daugiau. Pastebėta, jei tik smarkiai padidėja natrio gliutamato vartojimas, toje šalyje ypač sparčiai daugėja nutukimo atvejų. Įrodyta, kad saikas prarandamas ir dėl daugelio hormoninių sutrikimų. Kodėl žmonių hormonų sistema trinka? Nuolatinis persivalgymas sutrikdo sotumo centro veiklą, todėl žmogui tenka valgyti vis daugiau, o maisto perteklius keliauja į "kūno sandėliuką".

Maiste gausėja priedų ne dėl to, kad jie būtini, o kad būtų lengviau jį parduoti. Ir ne dėl to, kad juos vartoti būtų sveika. Verslas yra verslas. Ir jis neatsako už tai, kas mums nutiks vėliau. Galime sėkmingai tukti ir nuo lieso pieno, nes pieno produktuose, kad greitai nesugestų, yra konservantų.

Prie puodų greitis nereikalingas

"Greitas maistas kaip ir triušių meilė. Tauta liks gyva būtent dėl mamos barščių. Greitas maistas niekada nepakeis mamos maisto. Amerikiečiai turi savitą mąstyseną, tradicijas ir skonį, o mes esame europiečiai", - teigia Vilius Puronas, Šiaulių universiteto dėstytojas, knygos "Nuo mamutų iki cepelinų" autorius.

Greitas maistas ugdo priklausomybę nuo valgymo. Naujųjų ląstelių nepajėgios sunaikinti jokios dietos. Net ir numetus svorio, jos tūno organizme tarsi godulio implantai, skatindamos valgyti vis daugiau. "Amerikietiškuoju paradoksu" pavadintas reiškinys, kai kone dešimtmetį susigriebę amerikiečiai ėmė valgyti mažiau kalorijų turintį maistą ir ne tokį didelį kiekį.

Nepaisant to, sparčiai tunka, nes valgymo kultūrą galima pavadinti pusfabrikačiu. Vieno garsaus amerikiečių biochemiko knyga "Valgyti riebiai nereiškia būti riebiam" Amerikoje sukėlė tikrą šoką. Gerą maistą reikia gaminti ilgai. Kiekvienam tikram dalykui reikia laiko. Kodėl prancūzai ar japonai mažiausiai nutukę? Todėl, kad tose šalyse dominuoja "aukštoji virtuvė" - labai senos maisto gaminimo tradicijos. Taip teigia pasaulio antropologai. Todėl nereikėtų baidytis lietuviško riebaus naminio maisto, o vengti pusfabrikačių ir produktų, kurių galiojimo laikas nenatūraliai ilgas.

Emigrantai, grįžkite!

Nutukimą galima sieti ir su masine žmonių migracija. Įvairios tautos nėra vienodai prisitaikę prie gero maisto. Amerikiečių mokslininkai tyrė Samoa indėnų gentį. Kai juos pasiekė civilizacija, indėnai labai nutuko, ėmė sirgti cukriniu diabetu ir hipertenzija. Polinkis tukti skirtinguose regionuose yra nevienodas. Migruojantys į tolimas šalis žmonės patenka į visai kitą biologinę terpę, todėl organizmui sunkiau prisitaikyti.

Mumyse tarsi užfiksuoti protėvių biologiniai kodai ir genai. Mes su savo žeme susiję ir biologiškai. Todėl nėra kiekvienam tinkamesnio maisto, kaip savo šalies. Ir ką gali žinoti, ar ne baimė nutukti svetimoje šalyje pargins mūsų emigrantus vieną dieną namo?

Komerciškai "lengvas" maistas

"Nevalgyk traškučių, negerk gazuotų vaisvandenių, avinėliu pavirsi", - sakau savo sūnui.

"Ten parašyta, kad yra vitamino C, o tai sveika", - atšauna jis.

Tačiau reklama - suvedžiotoja. Prekybos centruose vis daugiau maisto indelių, ant kurių užrašyta "lengvas", "kalcio šaltinis", "be cukraus", "mažai kaloringas", "mažina cholesterolį". Maža to, teigiama, kad ir nesirgsite, nes stiprins jūsų imunitetą, suteiks "trigubą" apsaugą. Ar trigubą pelną?

Skambūs žodžiai nukreipia mūsų akis nuo maistingumo ir energetinės vertės lentelių. Deja, tuose "šūkiuose" tėra tik gramas teisybės, pridedantis mums kokį kilogramą. Kai kuriose ES šalyse įvedama griežtesnė teiginių apie maisto produktų sveikumą ir maistingumą kontrolė. Teiginių teisingumas ir patikimumas turės būti įrodytas moksliškai, juos tvirtins Europos maisto saugos agentūra.

Tačiau ar galime tikėtis sulieknėti, jei vaistų reklamose apvalaina motulė kasdien kviečia į pantagriuelišką puotą, nors tu ir nenori valgyti? Argi dora propaguoti besaikį maisto vartojimą virškinimą skatinančiais vaistais? Arbitražo komisijos sprendimu, reklama neturi skatinti bet kokio produkto nesaikingo vartojimo. Tačiau bobulė vis dar tempia dukrą už pakarpos prie stalo.

Gražaus veido nuodai

Kas pasakys, ar netunkame nuo braškių? Sakoma, sveikiau aliejus nei gyvuliniai riebalai ar majonezas. Tačiau verta pasidomėti, ar jis nėra modifikuotas. Maisto specialistų teigimu, net iki 80 proc. gaminamų maisto produktų sudėtyje gali būti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). Šiuo metu jau nemaža dalis pasaulyje auginamos sojos, dalis medvilnės, rapsų, kukurūzų yra genetiškai modifikuoti.

Plinta genetiškai modifikuoti kviečiai, pomidorai, braškės, salotos. Soja ir sojos produktai įeina maždaug į 25 000 pavadinimų maisto produktų sudėtį: kepinių, šokolado, ledų, kakavos gėrimų, padažų, sriubų, bulvių ir kukurūzų traškučių, vaikams skirto maisto, vitamininių preparatų. Gaminant didelę dalį šių produktų naudojama modifikuota soja. Pirkėjai neinformuojami, kad perka salotas, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuoto aliejaus, arba spurgas, išvirtas tokiame aliejuje.

Kavinių ir valgyklų valgiaraščiuose taip pat turi būti nurodyta, kad maistui gaminti buvo naudojami genetiškai modifikuoti produktai. Deja, dažnai to nėra. Kaip GMO gali paveikti mūsų svorį ir sveikatą?

Eksperimentai, atlikti su ankštiniais augalais, parodė, kad augaluose atsirado medžiagų, panašių į estrogenus - steroidų tipo moteriškus lytinius hormonus. Europoje požiūris į GMO yra labai skeptiškas, net buvo paskelbtas moratoriumas modifikuotiems produktams. JAV - jis laikomas visiškai normaliu, todėl produktai net neženklinami, nes tai gali prilygti faktiniam draudimui. Nenuostabu, nes JAV įsikūrę didžiausi GM koncernai.

Besivaikydamos milijoninių pelnų šios kompanijos, vengdamos detalesnių tyrimų, netgi slėpdamos informaciją apie atliktus tyrimus, sparčiai braunasi į maisto pramonę, ieško poligonų GMO auginimo tyrimams, dairosi naujų rinkų. Visame pasaulyje ir Lietuvoje dėl GMO grumiasi dvi prieštaraujančios jėgos. Vienoje pusėje - siekiantys kuo plačiau diegti GMO augalų auginimą, naudojimą maistui, kitoje - besipriešinantys šiems siekiams.