Dviratis išrastas - lieka važiuoti
Akušeris-ginekologas R.Šemeta sako, kad apie asmeninį gimdymo planą savo nėščiųjų kursų lankytojoms jis papasakojo prieš devynerius metus - 1996-aisiais. Paprastai tariant, gimdymo planas - tai popieriuje surašyti moters pageidavimai, ko ji tikisi iš gimdymo, ir juos ji aptaria su savo gydytoju.
Kodėl atsirado poreikis rašyti tokius planus? Ogi pasikeitė požiūris į vaikelį įsčiose ir jo gimimą. Anksčiau manyta, kad augdamas pilvelyje vaikutis nieko negirdi, nemato ir nejaučia, bet dabar taip manančiųjų mažėja. Ir ačiū Dievui! Amerikiečių psichoanalitikas Stanislovas Grofas įrodė, kad perinatalinis laikotarpis (gyvenimas mamos pilvuke ir po gimimo) žmogui labai svarbus. Tai, ką jis patiria per nėštumą ar gimdymą, vėliau gali būti jo kompleksų ar nesėkmių priežastis.
Tikra sensacija tapo natūralaus gimdymo šalininko Frederiko Leboije 1975 m. parašyta knyga „Gimimas be prievartos“. Joje autorius pažvelgė į naujagimį suaugusiojo akimis. Jis įsijautė į patį gimimą: įsivaizduokite, kad iš 37 laipsnių temperatūros patenkate į 20 laipsnių kambarį šlapi, nuogi ir išeinant iš tamsos jums į akis spigina didžiulis prožektorius... Baisoka? Todėl šeimos ir stengiasi padaryti viską, kad atėjimas į pasaulį vaikeliui ir mamai būtų šventė, o ne trauma.
Ne fantastikos mėgėjams
Populiarėjantys nėščiųjų kursai, vyrai, lydintys savo žmonas ne tik į echoskopo kabinetą, bet ir pas ginekologą, visa tai liudija, kad vis daugiau moterų ir vyrų nori dalyvauti svarstant klausimus apie gimdymą. Pasirašę asmeninį gimdymo planą būsimi tėvai likus 2-3 savaitėms iki gimdymo jį suderina su gydytoju, pas kurį gimdys. Tai ne kontraktas, o tiesiog gydytojo ir šeimos susitarimas. Tai ženklas, kad tėvai ruošiasi svarbiai gimdymo akimirkai, o gydytojas parodo dėmesį, geranoriškumą, užmezga artimesnį ryšį su šeima.
Gimdymo planas paprastai susideda iš trijų dalių: nėščiosios pageidavimai dėl nėštumo pabaigos, gimdymo ir laikotarpio po gimdymo. Norai, kuriuos surašo šeima, nėra iš fantastikos romano - visi jie gali būti įgyvendinti. Aišku, jei žinodami, kad jūsų ligoninėje nėra gimdymo vonios, prašysite gimdyti vandenyje, tai bus nerealu. Todėl geriau rašyti praktiškai įvykdomus norus. Štai keletas galimų pageidavimų iš lietuvaičių gimdymo planų (jų būna dešimteriopai daugiau):
Prieš gimdymą:
· Susipažinti ir pasirinkti gimdymo įstaigą, kurioje gimdysiu;
· Pasibaigus teoriškai nustatytam nėštumo terminui, iki 42 nėštumo savaičių, dirbtinai neskatinti gimdymo, reguliariai tikrinant vaisiaus būklę;
· Neskusti plaukų gaktikaulio srityje.
Gimdymas:
· Gimdymas - šeimos reikalas, todėl pageidauju, kad priėmimo kambaryje būtų priimama ne gimdyvė, o gimdančioji pora;
· Leisti moteriai pačiai spręsti, ar nori klizmos;
· Gimdykloje susikurti individualią atmosferą (prietema, muzika, žvakė, smilkalai, kai kurie asmeniniai daiktai ir t. t.);
· Leisti pasirinkti laisvą padėtį per sąrėmius;
· Gimdyti atskiroje palatoje, be kitų gimdyvių;
· Esant palankioms sąlygoms, po buvusio cezario pjūvio operacijos, leisti gimdyti natūraliai.
Po gimdymo:
· Vaikui gimus, neperkirpus virkštelės, paguldyti ant nuogos krūtinės;
· Leisti pačiai mamai pamatyti mažylio lytį. Be jos prašymo akušerė neturėtų pasakyti, kas gimė;
· Placenta - šeimos nuosavybė, leisti ją pasiimti;
· Po gimdymo visą laiką būti su vaiku palatoje;
· Neatskirti vaiko nuo mamos naktį.
„Kas - jūs ar aš gydytojas?“
„Tik nemokyk manęs, kaip reikia gimdyti“, „Kas - jūs ar aš gydytojas?“- tokių pašaipių replikų apie atsineštus gimdymo planus iš pradžių girdėjo moterys. Šiandien ledai pamažu pralaužti ir ne vienas gydytojas pats pasiteirauja gimdyvės, kaip ji pageidauja gimdyti, kokių pagalbinių priemonių (kamuolių, masažuoklių) norėtų. Tačiau, kaip rodo lietuviška patirtis, kai kurie nėščiųjų pageidavimai iki šiol vargiai įvykdomi.
Pasak R.Šemetos, bene sunkiausiai moterys kovoja dėl to, kad gimdytų ne gulėdamos ant stalo, o vertikalia padėtimi, pvz., tupėdamos. Arba dėl tarpvietės kirpimo: pašnekovo nuomone, yra įrodyta, kad geriau gyja per gimdymą plyšusi tarpvietė, o ne toji, kuri buvo iš anksto prakirpta.
Dauguma pageidavimų iš ligoninės ar gydytojo nereikalauja nė vieno papildomo lito. Tik pakeisti požiūrį. Argi sunku įvykdyti moters prašymą, kad ji nepageidauja studentų medikų „ekskursijos“ jai gimdant. Arba prašymas vaikelio gimimo akimirką prigesinti šviesą ir uždėti jį ant krūtinės. Šiandien daugelis akušerių leidžia vyrui perkirpti naujagimio virkštelę, tačiau paimti vyrą ką tik gimusį mažiuką ant rankų niekas neskatina. O be reikalo, nes tai labai svarbu vaiko ir vyro santykiams, jų prieraišumui.
Paskutinis žodis - gydytojo
Jeigu gimdymas nesklandus, be jokios abejonės, gydytojas turi teisę keisti iš anksto suderintą planą. Moters ir vaiko sveikata - visų svarbiausia. Tačiau tokiu atveju medikas paaiškins: „Štai užrašėte, kad norite gimdyti be skatinamųjų, bet praėjo trys valandos, o gimdos kaklelis neatsidaro. Mes suleisime jums vaistų“. Moteris nesipriešina, nes žino, kodėl reikalingi vaistai. Ne todėl, kad baigėsi gydytojo pamaina ir jis skuba namo, o dėl galimos grėsmės kūdikiui.
Ištraukus iš gimdymo plano vieną sakinį, pvz., kad gimdyvė pageidauja iš namų atsivežti žvakių ar smilkalų, gali pasirodyti juokinga. Tačiau žinant visą gimdymo plano kontekstą, tai natūralu.
Dar vienas gimdymo plano privalumas yra tas, kad šeima ir gimdymą priimsiantis gydytojas, suderinę bendrus veiksmus, užmezga glaudų ryšį. Atsiranda pasitikėjimas vieni kitais. Tai, kad kai kurios nėščiosios iš anksto nesitaria su medikais dėl būsimo gimdymo, mūsų pašnekovui nesuprantama: „Apsišvietusi ir apsiskaičiusi moteris taip nedarys. Ji negimdys pas ką papuola, ji lankys pasirengimo kursus. Savo moterims patariame išėjus motinystės atostogų lankytis pas tą gydytoją, pas kurį gimdys, kad abu spėtų priprasti vienas prie kito“.
Gimdymo planas: prieš šešerius metus ir dabar
Ingrida, 6 m. Viltės mama
Nors Ingrida jau buvo prieš trejus metus tapusi mama, ji antram nėštumui ruošėsi ne mažiau rūpestingai. Lankė R.Šemetos nėščiųjų kursus ir likus mėnesiui iki gimdymo pasirašiusi asmeninį gimdymo planą nusprendė aplankyti dvi ligonines Vilniuje. Kaip pati juokauja, „atlikti žurnalistinį tyrimą“. Pirmoje ligoninėje pateikusi savo gimdymo planą, moteris gydytojo nenustebino. Šis pritarė daugumai minčių, tik dėl vonios niekuo negalėjo padėti, nes jos tiesiog nebuvo ligoninėje (vonioje Ingrida norėjo būti per sąrėmius ar net gimdyti). Visa kita - kamuolius, kilimėlius, magnetofoną su muzika, vyro masažus palaimino. Kitoje ligoninėje sekėsi panašiai - priėmęs gydytojas patarė atsinešti planą į gimdymą ir tada pasistengs drauge viską išpildyti.
Bet, bet, bet! Gimdymas Ingridą užklupo bevaikštinėjančią mieste ir į gimdymo namus ji nespėjo pasiimti ne tik gimdymo plano, bet ir iš anksto suruoštų daiktų, dokumentų. Moteris pagimdė žaibiškai, todėl atskubėjęs vyras vos spėjo išsitraukti filmavimo kamerą ir fotoaparatą, kad įamžintų stebuklingą akimirką (tokį punktą jie irgi buvo įtraukę į savo planą).
Bet kuriuo atveju Ingrida nesigaili sudariusi gimdymo planą: „Į gimdymą ateini ramus, nes pasiruošęs bent teoriškai, o jeigu reiktų su gydytoju viską derinti per gimdymą, apimtas streso nieko nesuprastum, kas vyksta. Čia panašiai kaip per egzaminą - jei prieš tai kažką skaitei, būtinai atsiminsi“.
Po gimdymo Ingridos vyras šalia žmonos buvo visą laiką - net palatoje naktį. Ir kai nustebusi slaugytoja paklausė, ką gi čia veikia vyriškis, šeima išdidžiai atsakė, kad tai jie buvo įrašę į gimdymo planą, ir gydytojas leido.
Lina, metukų Igno mama
Linai pasisekė, kad ją visą nėštumą prižiūrėjo gydytoja, pas kurią ji rengėsi ir gimdyti. Būtent medikė ir pasiūlė moteriai apsilankyti nėščiųjų kursuose. Čia pirmą kartą išgirdusi apie gimdymo planą, moteris apsisprendė jį sudaryti. „Kiekvieną punktą aptarinėjom su vyru Gražvydu. Kai iki gimdymo liko savaitė, nusprendėm jį pristatyti gydytojai. Prisipažinsiu, jaučiausi nepatogiai, maniau: „O ką pasakys, kaip sureaguos?“
Tačiau gydytoja net nenustebo apie tai išgirdusi, ir pritarė šeimos norams: per sąrėmius naudotis kamuoliais, atsivežti magnetofoną su mėgstama muzika, gimusiam naujagimiui nenuvalyti varškinės masės, leisti pasirinkti norimą palatą, kurioje drauge galėtų būti vyras. Į planą Lina įtraukė ir galimybę pasirinkti epidūrinę nejautrą (kuria vėliau ir pasinaudojo) bei vonią, kurioje norėjo būti per sąrėmius. Šis pageidavimas taip ir liko neišpildytas - atvažiavusi gimdyti moteris sužinojo, kad vonios nebus, nes tą dieną nebuvo karšto vandens („O gal noro medikams?“ - klausia šypsodamasi Lina).
Į klausimą, tai vis dėlto kam reikalingas nėščiajai gimdymo planas, vilnietė atsako: „Jis suteikia pasitikėjimo ir tvirtumo. Juk visada lengviau dirbame, kai turime planą. Taip ir čia“. Jauna mama yra įsitikinusi, kad gimdymo planas bus bevertis, jei moteris prieš tai nesiruoš gimdymui, nesidomės jo eiga. Iš draugės pasiskolintasis - it paruoštukas, kurį gavęs žmogus negalės pasinaudoti, nes nežino, kuriam egzaminui yra skirtas.
