Šefilde (Didžioji Britanija) buvo atlikti tyrimai, siekiant nustatyti, kaip ligoninės architektūra (konkrečiai – interjeras) veikia ligonius. Tyrime dalyvavo tiek psichinių, tiek bendrųjų sveikatos sutrikimų turintys žmonės. Įdomu tai, kad tie patys žmonės iš pradžių buvo gydomi senos statybos tradicinėse ligoninėse (žinoma, sąlygos ir jose gerokai skyrėsi nuo sąlygų mūsiškėse ligoninėse, tačiau ne apie tai kalba). Vėliau tiek ligoniai, tiek personalas buvo perkelti į naujai suremontuotus pastatus.
Kas paaiškėjo? Naujosiose patalpose ligoniai greičiau sveiko, vertino gydytojus, seseles ir slauges kaip dėmesingesnius ir geriau dirbančius (prisiminkime, personalas – tie patys žmonės) ir reikalavo mažesnių nuskausminamųjų vaistų dozių. Laikas, kurį senosiose patalpose gydomi ligoniai būdavo priversti praleisti intensyviai prižiūrimi, naujose patalpose sutrumpėjo net 70 procentų. Ar bereikia daugiau įrodymų, kaip stipriai mus įtakoja aplinka, kurioje esame?
Kas mums svarbiausia?
Natūraliai kyla klausimas, kodėl aplinka ir kas joje konkrečiai daro mums tokį stiprų poveikį. Paprastai išskiriamos dvi poveikio rūšys. Pirmąją sudaro tiesiogiai mus veikiantys aplinkos faktoriai, tokie, kaip interjero spalvos, patalpos temperatūra ir panašūs dalykai.
Antrosios rūšies faktoriai kur kas sudėtingiau apibrėžiami, tačiau jų visumą galima įvardyti kaip aplinkos poveikį žmonių santykiams. Būtent nuo šios rūšies faktorių priklauso, kaip žmonės jaučiasi konkrečioje aplinkoje. Ar gali joje išsaugoti savo privatumą? Draugauti tada, kai pačiam norisi, ir būti atskirai, jei yra būtent toks poreikis?
Dažnai visiškai be pagrindo manoma, jog dizainui svarbiausi pirmosios rūšies faktoriai: pasirenkamos madingos spalvos, įdomūs sprendimai, naujos medžiagos ir... sukuriamas interjeras, kuriame neįmanoma būti. Tuo tarpu paprašyti įvardinti, dėl ko naujoji aplinka jiems labiau patinka, minėtojo tyrimo respondentai atsakė paprastai – čia galima pabūti su savimi, t.y. valdyti aplinką pagal savo privatumo poreikius.
Žinoma, patalpų vaizdas, temperatūra, triukšmas jose taip pat svarbu – pacientams patiko, jog buvo jauku, prižiūrėta. Pasirodė, kad pacientams ne tiek svarbi tyla, kiek galimybė valdyti triukšmo lygį – užsidaryti duris, kai to norisi, patylinti televizorių ar radijo imtuvą.
Namai, padedantys priimti sprendimus
Pastebėjote, kiek kartų paminėjome žodį „valdyti“? Nieko keista. Kontroliuodamas aplinką žmogus jaučiasi saugesnis. O namai – tai aplinka, kurioje be jokių išlygų norime jaustis saugūs. Namų sienos gydo, apsaugo, juose kaupiame jėgas prieš susidurdami su pasauliu.
Arthuras Prudentas, rašydamas apie interjero psichologiją, sako: „Pastato eksterjeras ir jo interjeras žmogaus sielą veikia panašiai kaip muzika. Dažnai vos pastebimas elementas gali nuliūdinti ar, atvirkščiai, sukelti džiaugsmo protrūkį“.
Šio architekto nuomone, savo namus galime įrengti dvejopu principu: namai gali mums tarnauti kaip ramybės oazė, jie gali būti vieta, kurioje nurimstame ir atsipalaiduojame. Tačiau galime susikurti ir tokius namus, kurie mus ne ramintų, o stimuliuotų. Tokius, kurie vietoj to, kad migdytų, įkvėptų naujiems sprendimams. Ši užduotis – daug sudėtingesnė.
Kaip ji atrodytų realybėje? Sakysime, turime neįrengtą erdvę, kuri tuoj taps mūsų butu. Jei esame užsisklendęs žmogus, ypač vertinantis savo privatumą, įrengsime jame keletą kambarėlių, kuriuose visi šeimos nariai galėtų reikalui esant vienas nuo kito pasislėpti. Tokiuose namuose nebus rengiami vakarėliai su daugeliu svečių, nes paprasčiausiai nebus patalpos, kurioje tilptų visi žmonės.
Taip uždaras žmogus savo namuose tampa dar uždaresnis. Tuo tarpu jei tokiuose namuose būtų įrengta pakankamai didelė erdvė bendravimui, paliekant šiek tiek atskirų patalpų privatiems reikalams, jie taptų bendravimą skatinančiais namais, o toks interjeras – stimuliuojančiu.
Parodyk, kaip tu gyveni, ir aš pasakysiu, kas tu esi
Na štai. Galiausiai pasirodė, kad vis dėlto ne mes namus kuriame, o jie – mus. O dar manėme, kad kontroliuojame aplinką... Ir taip, ir ne. Kitas garsus autorius Stephenas Bayley teigia, kad mūsų namai – tai tekstai, kuriuos galima skaityti tarsi knygą. Ir ta knyga, žinoma, yra apie mus.
Įsivaizduokite, kad esate visiškai svetimas žmogus, pakliuvęs į jūsų butą. Ką jūs jame matote? Ar tą salotinę įsigijote dėl to, kad ji jums patiko, ar dėl to, kad daug kainavo? O gal dėl to, kad tokią turi jūsų draugė? O lova, kurioje miegate? Ar ji – patogi? O gal spyruoklės duria į užpakalį, bet miegate joje dėl to, kad lova – antikvarinė?.. Kodėl mes įsirenginėjame namus? Kodėl pasirenkame vienokas ar kitokias medžiagas, baldus, spalvas? Ką mes norime tuo pasakyti? Kad esame madingi, mylime gamtą, vertiname istoriją, praeitį, mėgstame skaityti?
Užteks spėlionių. Viena aišku – kuriame namus tokius, kad jie suteiktų mums prieglobstį. Norime gyventi ten, kur mums jauku. Tad nenuostabu, kad tokie namai atspindi mūsų asmenybę. Ir nėra čia ko gėdytis. Galiausiai, juk savo namų duris atveriame ne kiekvienam prašalaičiui. O tie, kuriuos pasikviečiame į svečius, tarp mūsų namų sienų gali mus geriau pažinti. Ir pamilti. Tokius, kokie esame iš tikrųjų.
Naujajame žurnalo „Aš ir psichologija“ numeryje rasite“:
AŠ – ASMENYBĖ
Edita Mildažytė: žmogus ne sau sukurtas
AŠ DIRBU
Gyvenimo laiko panaudojimas
Jei tinkamai pasirūpinsite savo laiku, pasirūpinsite ir savo gyvenimu.
Suaugusiųjų žaidimai... darbe!
Priekabiavimas – nieko bendra su seksu.
MES – TĖVAI
Trys motinystės pamokos
Būti mama - prarasti ir atrasti save.
Kaip meilę vaikui auginau
Meilė – siekiamybė, ilgas kūrybos procesas.
AŠ IR TU
Buvimas kartu
Ką tai reiškia mylėti kitą žmogų?
AŠ ATRANDU SAVE
Kam reikalingi sapnai?
Į savo sapnus pažvelgti įdėmiau – verta.
Gydanti ir ugdanti kūrybos galia: Nupiešti svajonę lengviau
Kūryba – džiaugsmas, savirealizacija ir galimybė pažinti save.
AŠ IR PASAULIS
Kas kuria jūsų namus?
Gyvenamoji erdvė – mūsų pasaulio pradžia ir atspindys.
Laimės iliuzija
Kiek Jūs pasirengę mokėti už laimingą gyvenimą?
KŪNAS IR SIELA
Relaksacija – kelias į vidinę ramybę
Išmokime atsipalaiduoti.
Šeimos receptų knyga
Tradicinės šeimos vaišės – tai priemonė suprasti joje susiklosčiusius santykius.
Kultūrinis šokas virtuvėje
Tai, ką mes valgome apsprendžia ne tik mūsų skonio receptoriai.
AŠ KONSULTUOJUOSI
Psichoanalizė: kelionė į save
Apie žmogaus sielos gelmes šnekamės su psichoterapeutu E. Laurinaičiu.
PSICHOLOGO DIENORAŠTIS
Aušros belaukiant
Kodėl mes pasirenkame būti nelaimingi?
AŠ – NE PSICHOLOGAS
Lietuviškojo superherojaus ilgesys
Ar gims iš naujo Tadas Blinda?
