Tačiau visi šie pasiteisinimai mums nepaaiškina šių dalykų:
Kodėl negalima įžiūrėti gyvenime ne tik siaubą, bet ir gerų dalykų;
Kodėl reikia gyventi su nepatinkančia žmona;
Kodėl neatsipalaidavus medituojant;
Kodėl būtinai reikia daryti tai, ką daro visi;
Kodėl didesnė žmonijos dalis, pvz., musulmonai ar induistai, nevartoja alkoholio;
Kodėl reikia naudoti tokį ne itin efektyvų streso nuėmimo būdą ir pan.
Nes visi žino, kad alkoholis, jei jo išgeriama daugiau negu viena-dvi taurelės, nuodija kepenis ir smegenis. Ir kas sako, jog to nežino, meluoja. Jis padaugina ir iš ryto jaučiasi apsinuodijęs. O jei daro tai reguliariai, tampa priklausomas vidutiniškai per kelerius metus.
Susidaro įspūdis, kad protingi ir subrendę žmonės, susidūrę su alkoholiu, staiga tampa akli, nieko nesuvokia, viską pamiršta ir ima sekti pasakas apie tai, kad alkoholis neva plečia kraujagysles arba kad daug kas jį gėrė ir ilgai išgyveno.
Alkoholis gal ir plečia, daug kas gal ilgai ir išgyvena, tačiau tai ne priežastis visiems aklai vartoti medžiagą, kuri farmakologijos vadovėlyje yra tiesiog viena iš „antiseptikų“ ar „anestetikų“, t. y. dezinfekcinių ir nejautrą skatinančių medžiagų. Jūs chlorkalkių kartais negeriate? O novokaino? Irgi ne? Tad kam tos kalbos apie stebuklingą dezinfekuojantį ir nuskausminantį alkoholio poveikį?
Kalbėti, kad tokia jau yra gėrimo kultūra, ir negersi - nebūsi „savas“? Taip, tam tikrame amžiuje labai baisu neatsilikti nuo kitų. Tačiau suaugusiam žmogui bijoti pasakyti „man nesinori gerti“? Atleiskite, netikiu. Tuomet reikia iš tos pačios baimės išsiskirti visiems stoti į vieną politinę partiją. Bet juk nestojame!
Ir vis dėlto nei aš, nei man artimi žmonės ir draugai, nei kai kurie mano pacientai visai alkoholio neatsisako. Nors dauguma nori tai padaryti. O kai kas ir padaro. Matyt, tam reikia kažkokios alternatyvos. Tai gal ir savaime aišku, tačiau pagalvokite apie savo pažįstamus.
Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad mano šeimos draugų ir pažįstamų rate yra trys aiškios šeimų kategorijos: pirma – šeimos, kur vienas ar kitas sutuoktinis kenčia nuo alkoholizmo, antra – tai savo vaikams atsidavusios vienišos motinos, kurios kažkiek išgeria, bet alkoholis netapo problema, ir trečia – neišsiskyrusios šeimos, kuriose praktikuojama arba meditacija, arba krikščionybė, arba gamtos garbinimas, arba Rytų religijos.
Pripažinkime: kol nėra priklausomybės, mes geriame alkoholį dėl jo poveikio dvasiai. Ir tai labai savitas poveikis... Koks?
Išgėręs žmogus keičiasi. Kaip? „Spiritus“ – lotyniškai reiškia „dvasią“. Kas atsitinka mūsų dvasiai išgėrus?
Štai vyras – besivaldantis, išlaikytas, reiklus. Jis išgeria ir pasikeičia – netikėtai tampa sentimentalus, lankstus, verkia draugui ant peties, o į žmonos priekaištą sako: baik tu, aš ne girtas, o visą dieną šiandien buvau sausas... „Sausas“ – reiškia „nešlapias“.
Kodėl vyras kalba tokius žodžius? Juk jie labiau atskleidžia jį ne kaip vyrą, o... kaip moterį. Tai moteris būna sausa ar šlapia, ir kietas „mačo“ negali sau leisti prisipažinti nevyrišku... Jis gali tai padaryti tik būdamas girtas. Tik tuomet tai pateisinama! Ir tik tokioje būsenoje jis gali apsikabinti ir bučiuotis su savo girtu draugu, nes blaivioje būklėje tai gali būti traktuojama kaip nevyriškas elgesys – vos ne homoseksualumas!
„Kietam“ vyrui girtumas – tai bilietas į savo moterišką, o tiksliau, pasyvią ir silpną sielos būseną.
O štai moteris – blaivi ji yra labai mandagi, intelektuali ir kukli. Girta ji keikiasi, grubiai koketuoja ir lipa vyrams ant kaklo. Ji elgiasi gana ciniškai ir tampa visai nepanaši į tokią moterį, kokią ja pažįsta kiti. Blaivi ji savęs tokios gėdijasi. Jai reikia girtumo, kad pateisintų šią transformaciją.
„Drovuolei“ girtumas – tai bilietas į savo vyrišką, o tiksliau, aktyvią ir seksualią sielos būseną.
Būna ir atvirkščiai – švelnus ir moteriškas vyras išgėręs tampa grubus ir veržlus. Aktyvi ir stipri moteris išgėrusi suminkštėja ir tampa silpna ir t. t. ir pan. „Spiritus“ – „dvasia“ – todėl ir vadinasi taip, nes duoda žmogui leidimą pereiti į uždraustą dvasios būseną – greičiausiai štai tokia šios medžiagos vartojimo paslaptis.
Tik kas gi sakė, kad uždraustos sielos būsenos iš tiesų uždraustos?
Ir kiek galima žaisti su savo siela kūdikišku būdu – pilant kažką į burną? Kaip galima ignoruoti dvasines praktikas, psichoterapiją? Dėl to, kad tai per sunku, o gerti lengva? Palaukite, tai kaip tuomet mes kas rytą klojame lovą, valome dantis, einame į darbą? Juk lengviau to nedaryti...
Niekas kitas negali mums leisti sau būti kitokiems. Tik mes patys. O alkoholio, kaip ir narkotikų, pateisinimo nereikia, nes paaiškėja, kad nėra prieš ką mums teisintis Žemėje. O gal ir Danguje teisintis nereikės, jei tik leisime savo sielai būti tokiai, kokia ji buvo Dangaus sukurta – gyva ir besikeičianti.
