Rusijos kosmoso pramonės saulėlydis: kas ją pražudė

 (206)
Per pastarąsias dvi savaites rusai sužinojo daug įdomaus apie savo šalies kosmoso pramonę. Pirmiausia, paaiškėjo, kad beveik visi anksčiau gaminti varikliai, skirti vienintelės šalyje serijinės sunkiosios raketos „Proton-M“ pirmajai ir antrajai pakopai – brokuoti. Antra, gali būti atšauktas daugiafunkcinio laboratorinio modulio (DLM) „Mokslas“ skrydis į Tarptautinę kosminę stotį (TKS).
Proton raketos paleidimas
© Scanpix

Be to, po dviejų metų JAV, tikėtina, nustos pirkti vietą pilotuojamose erdvėlaiviuose „Sojuz“ ir atsisakys variklių RD-180, o Rusija, vertinant 2016 metų duomenis, pagal kosminių skrydžių skaičių nusileido į trečią vietą, rašo lenta.ru.

Visa tai reiškia, kad Rusijos kosmoso pramonė faktiškai praranda savo svarbą. Šalyje gali baigtis pilotuojama kosmonautika ir raketų variklių gamyba — tai, kas Rusija dabar yra labai svarbu. Tikėtina, kad tai lėmė požiūris į civilinę ir komercinę kosmoso pramonę – jos nereikia.

Brokuotų variklių atvejis

Pirmuoju per kelias savaites smūgiu Rusijos kosmoso pramonei tapo išaiškinta klaida. Brokas nustatytas RD-0210/0211 ir RD-0213/0214 varikliuose, atitinkamai montuojamuose į sunkiosios raketos „Proton-M“ antrąją ir trečiąją pakopą. Vietoje medžiagų su brangiaisiais metalais, kurie privalo būti naudojami tokio tipo varikliuose, panaudoti menkiau atsparūs karščiui komponentai.

„Tai 71 variklis, praktiškai visa antros ir trečios pakopos partija. Pasirašytas darbų grafikas, didžioji jo dalis bus atlikta 2017 metais, tačiau suprantame, kad dalis neišvengiamai nusikels į 2018 metus“, — sakė mokslinio gamybinio susivienijimo „Energomaš“ generalinis direktorius Igoris Arbuzovas.

Variklius RD-0210/0211 ir RD-0213/0214 gamina Voronežo mechanikos gamykla (VMG). Su įmonės aplaidumu susijusi ir raketos nešėjos „Sojuz-U“ avarija 2016 metų gruodį, kai dėl variklio RD-0110 suirimo buvo prarastas krovininis erdvėlaivis „Progress MS-04“.

Išsiaiškinus situaciją, VMG direktorius Ivanas Koptevas pateikė atsistatydinimo savo prašymą. Įmonę, anksčiau buvusią pavaldžią „Protonų“ ir „Mokslo“ gamintojui Chruničiovo centrui, norima įtraukti į „Energomašo“, RD-180 gamintojo, valdomą holdingą.

Pasak I. Arbuzovo, suremontuotų agregatų tiekimas prasidės 2017 metų gegužę ir tuo pačius būtina nesutrikdyti kosmoso programos paleidimų grafiko, Rusijos Gynybos ministerijos startų ir komercinių paleidimų, o taip pat ir užtikrinti ekipažų ir krovinių gabenimo į Tarptautinę kosminę stotį grafiko vykdymą.

Roskosmos“ planuoja sukurti lengvą ir vidutinę „Proton“ versiją. Nevertėtų užmiršti lengvos ir sunkios „Angaros“, kurią irgi gamina Chruničiovo centras. Valstybinė korporacija mano, kad šios nešėjos sudomins pasaulio rinkas.

Visgi komercinių paleidimų paslaugų užsakovų skaičius pasaulyje praktiškai nekinta, o „SpaceX“ sėkmė komercinių skrydžių rinkoje paaiškinama tuo, kad kompanija pervilioja „Roskosmoso“ ir europietiškosios „Arianespace“ klientus. Dėl to Rusija 2016 m. smuktelėjo į trečią vietą pagal bendrą startų skaičių, užleisdama vietą JAV ir Kinijai.

Nors kol kas išlieka vidutinės „Sojuz“ klasės raketų nešėjų, gaminamų Samaros raketų kosminiame centre „Progress“, paklausa, tačiau ir joms, pavyzdžiui, paleidimams iš Kuru, rengiama pamaina.

Modulio „Mokslas“ skrydis gali būti atšauktas

Antrasis smūgis – pasklebta informacija apie modulį „Mokslas“.

„Modulio kuro bakuose vėl aptiktas užterštumas, kurio visus šiuos metus bandė atsikratyti specialistai. Nuspręsta per dvi savaites įvertinti modulio sistemų būklę ir pateikti vadovybei išvadas, kad būtų priimtas sprendimas dėl paleidimo. Remiantis išankstiniu vertinimu, dėl teršalų ir gedimų šalinimo modulio paleidimą bus galima įgyvendinti ne anksčiau, nei 2018 metų gale - 2019 metų pradžioje. Gali būti, modulio pakėlimas bus tiesiog atšauktas“, — papasakojo TASS šaltinis apie modulį „Mokslas“.

Jo žodžiais tariant, norint pašalinti teršalus — metalo miltelius, susidarančius, gaminant modulio bakus, – būtina supjaustyti modulio bakus, išvalyti jų vidų, o paskui vėl suvirinti.

Šie darbai gali trukti metus. Tačiau panašu, kad juos vykdyti nėra prasmės, nes visi guminiai modulio elementai paseno ir nebeatitinka jiems keliamų reikalavimų.

„Taigi, niekas šio modulio priėmimo dokumento nepasirašys, neprisiims atsakomybės už pasekmes“, — sako šaltinis.

Modulis „Mokslas“ (rus. „Nauka“) gaminamas nuo 1995 metų, jį skraidinti planuota 2007 metais. Faktiškai tai „Aušros“ (rus. „Zaria“) — pirmojo TKS funkcinio krovininio bloko, pagaminto už JAV pinigus dubleris. „Mokslą“, kaip ir „Aušrą“, gamino liūdnai pagarsėjusi įmonė Chruničiovo centras.

2024 metais, kaip numatoma, baigus TKS programą, modulis turėjo tapti nacionalinės Rusijos kosminės stoties pagrindu. Tad, iki 2024 Rusija gali neturėti savo orbitinės stoties. O jei taip, kils klausimas dėl visos šalies pilotuojamos kosmonautikos ateities.

Šis klausimas aktualus jau dabar — per artimiausius porą metų JAV turėtų būti paleisti 3 pilotuojami erdvėlaiviai — orbitinis „Dragon V2“ ir „Starliner“ bei Mėnulio–Marso „Orion“, ir taip raketų–kosmoso korporacija „Energija“, gaminanti erdvėlaivius „Sojuz“, neteks pagrindinio pajamų šaltinio.

2021 metais „Energija“ turėtų pradėti „Sojuz“ pamainos, erdvėlaivių „Federacija“ skrydžių bandymus. Kyla nemenkų abejonių dėl naujo erdvėlaivio pristatymo laiku, ir net jeigu kada nors jis bus parengtas, neaišku, kur jis skris: prie amerikiečių Mėnulio stoties ar Kinijos orbitinės?

Kas toliau

„Roskosmos“ vadovas Igoris Komarovas yra komentavęs naujieną apie JAV sukurtą agregatą BE-4 — rusiškų variklių RD-180 pamainą: „Niekam nėra paslaptis, kad JAV iškelta užduotis pakeisti mūsų variklius, galbūt ne tokiais patikimais ir brangesniais, tačiau savais, amerikietiškais. Šia linkme ir nukreiptos pastangos. Reikia suprasti, jog kada nors jie tai padarys.“

Jis taip pat papasakojo apie „Energomaš“, JAV užsakymu gaminančio RD-180, ateitį, jei amerikiečiai rusiškų agregatų atsisakys. I. Komarovas mano, kad „viskas bus normaliai“, įmonė „gamins variklius kitiems rusiškiems projektams, arba kitoms šalims, arba kitoms nešėjoms tose šalyse“.

Mokslinio gamybinio susivienijimo „Energomaš“ portfelyje – du stambūs susitarimai su amerikiečių partneriais. Pagal pirmąjį įmonė JAV tiekia RD-180 variklius sunkiajai raketai „Atlas V“, pagal antrąjį — RD-181 vidutinės klasės nešėjai „Antares“. Pirmos sutarties vertė didesnė nei 1 mlrd. JAV dol., antros — 220 mln. Būtent pirmoji sutartis „Energomašui“ suteikė galimybę santykinai gerai gyvuoti pastaruosius 20 metų.

Kas nutiks įmonei jeigu jos paslaugų atsisakys JAV? „Energomašo“ gaminiais domisi kinai, nukopijavę rusiškas pilotuojamų erdvėlaivių ir orbitinių stočių modulių kūrimo technologijas. Jei „Energomaš“ pietrytiniam kaimynui ims pradės pardavinėti savo variklius, negalima atmesti galimybės, kad bus nukopijuotos ir šios technologijos ir taip pat bus atsisakyta užsakymų.

Nebendradarbiaujant su Kinija, smuks pajamos, kas neišvengiamai atsilieps produkcijos kokybei. Ir teliks kliautis vidine rinka ar trečiojo pasaulio šalimis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Technologijos

Grįžo į Lietuvą ir ruošia pagalbą sergančių depresija artimiesiems (22)

Su 24-erių audiovizualinės produkcijos profesionale, studijas baigusia Estijoje Lina Vonsavičiūte susitikti nėra paprasta: mergina Lietuvoje turi įdomų darbą ir dirba daug. Kartu ji gilina žinias ir informacinių technologijų srityje, nes turi su šia sritimi susijusių planų.

Baisi prognozė: 2040-aisiais nusikals robotai - kaip bausime? (11)

Sveiki atvykę į 2017-uosius: įmantrūs algoritmai ne tik prognozuoja, bet ir padeda išaiškinti žmonių įvykdytus nusikaltimus, numato teismo bylų baigtį ir atlieka dalį šias bylas nagrinėjančių teisininkų darbo. Spėjama, kad 2040-aisiais dėl nemažos dalies pasaulyje įvykdomų nusikaltimų galėsime kaltinti būtent robotus.

Lietuva laimėjo galimybę steigti centrą išmaniam gyvenimui: naujo pastato nebus, pritrauks protų

Lietuva laimėjo galimybę steigti pirmąjį Baltijos regione informacinių ir komunikacijos technologijų (IKT) kompetencijų centrą, kuriame bus kuriami produktai ir paslaugos išmaniam gyvenimui.

J. Antulis: ilgai lauktas finansavimas išradėjams - su skaudžia žinia (2)

Lietuvos išradėjai kiekvienus metus pasitinka ir su viltimis, ir su nuogąstavimais, laukdami žinių dėl valstybės paramos intelektinės nuosavybės teisių apsaugai tarptautiniu mastu. Paramos programa kaskart sudaroma iš naujo, nuolat keičiasi ir jos skyrimo taisyklės.

To dar nebuvo: žmonės masiškai keliasi į miestus, o kas toliau? (85)

Į Lietuvą gegužę atvyksiantis Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Ševčovičius turi daug papasakoti apie žmonių migraciją į miestus ir pastarųjų transformaciją.