Prancūziški sūriai dažniausiai vertinami dėl savo ypatingo skonio bei tekstūros, ir tikrai retam galėtų šauti į galvą sūryje įžvelgti elektros šaltinį. Pasirodo, kad Prancūzijos Alpėse esančio Albertvilio gyventojai nusprendė paneigti šimtmečius galiojantį mitą, kad sūris netinkamas elektrai gaminti – 1500 namų ūkių už tai, kad veikia jų televizoriai ir kompiuteriai yra dėkingi šalia esančiai žymųjį Boforto sūrį gaminančiai pieninei.
Visgi čia reikia būti tiksliems – elektrą gamina tikrai ne pats sūris, o mikroorganizmai, mintantys išrūgomis likusiomis nuo Boforto gamybos. Vietoje to, kad šį balsvą skystį piltų lauk ar atiduotų gyvuliams, „Valbio“ sūrinėje į išrūgas įdeda bakterijų. Šie mikroorganizmai minta šiame skystyje esančiomis maistingomis medžiagomis ir išskiria biodujas – metano ir anglies dioksido mišinį. Šios dujos vamzdžiais keliauja iki šalia esančios jėgainės, kur jas deginant šildomas vanduo ir gaminama elektra. Tai reiškia, kad net 99 procentai visų Boforto gamyboje naudojamų medžiagų atlieka naudingą darbą ir vienintelės proceso metu susidarančios atliekos – švarus vanduo.
Prognozuojama, kad šis procesas leis per metus pagaminti iki 3 mln. kilovatvalandžių energijos – elektros ir šilumos pavidalu. „Išrūgos yra mūsų kuras,“ – sako „Valbio“ atstovas Francois Decker. Pasak jo, jėgainės pagamintos elektros pakaks 1500 namų ūkių.
Tai ne pirma tokio tipo jėgainė, bet viena didžiausių. Pirmąjį prototipą „Valbio“ pastatė prieš dešimt metų šalia vienuolyno, kuriame sūrį vienuoliai gamina nuo pat XII amžiaus. Per pastarąjį dešimtmetį panašios jėgainės buvo pastatytos ne tik Prancūzijoje, bet ir kitose Europos valstybėse bei Kanadoje. Dabar planuojama naujas „sūrio“ jėgaines statyti Australijoje, Italijoje, Brazilijoje ir Urugvajuje – va čia tai tikra atsinaujinančių šaltinių energetika.
