Mažiausią „ultrakompaktišką poliarizacinį spindulio dalintuvą“ – siliciniuose fotoniniuose lustuose naudojamą komponentą – sukūrė JAV inžinieriai, o dėl galimybės teikti informaciją dviem atskiromis šviesos bangomis, įrenginys yra pionierius naujos kompiuterių kartos, galinčios perduoti informaciją šviesos greičiu.
„Šviesa yra greičiausias dalykas, kurį galima naudoti informacijos perdavimui,“ spaudos pranešime sakė vienas iš komandos narių, Rajeshas Menonas iš Jutos universiteto. „Bet ši informacija, atėjusi į kompiuterį, vėl turi būti paversta į elektronus. Ši konversija lėtina reikalus. Norima viską atlikti su šviesa.“
Maždaug per dešimtmetį pakeitėme senąjį informacijos perdavimo modelį variniais laidais ir elektronais, ir dabar bendraujame per povandeninį optinį pluoštą, perduodantį šviesos daleles – fotonus – tarp beveik visų Žemės kontinentus. Bet kyla problema: optinės gijos turi veikti su egzistuojančiais kompiuterių lustais, o tai reiškia, kad iki kompiuterio ar maršrutizatoriaus fotonų forma atėjusi informacija turi būti paversta lėtesne elektronų forma, kad galėtų būti apdorota – o tai viską sulėtina.
Todėl mokslininkai visame pasaulyje stengėsi perkelti elektroninių lustų funkcionalumą į naujo tipo silicio pagrindo optinius lustus. Tai reiškia, kad nereikėtų viską lėtinančios konversijos, tad informacija bus ne tik perduodama, bet ir apdorojama DAUG greičiau, nei dabar, ir kompiuterių skaičiavimo galia šautų į viršų. Tai reiškia mažesnes energijos sąnaudas ir ilgesnį baterijos veikimą. „Viską perkėlus į šviesą, skaičiavimai gali vykti milijonus kartų greičiau,“ sakė R. Menonas.
Taip smarkiai sumažinę šiuos mažus komponentus, R. Menonas su komanda nutiesė kelią silicio fotoniniams lustams, kuriuose jų galima išdėstyti milijonus – to reikia, kad jie galėtų rungtis su dabartiniais elektroniniais lustais.
Ir kompiuteriai, sukurti tokių lustų pagrindu, jau ne už kalnų. „Pirmuosiuose silicinę fotoniką naudojančiuose superkompiuteriuose – kuriuos jau kuria tokiose kompanijose, kaip „Intel“ ir IBM – bus naudojami hibridiniai procesoriai, kurie iš dalies vis dar bus elektroniniai,“ aiškinama spaudos pranešime. R. Menonas mano, kad jo dalintuvai tokiuose kompiuteriuose galėtų būti panaudoti maždaug per trejetą metų. „Duomenų centrai, kuriuose reikia spartesnių tarpkompiuterinių jungčių, taip pat šią informaciją galėtų įgyvendinti gana greitai“ – sako jis.
Mokslinį darbą apie fotoninius lustus galima perskaityti čia.
